Eilės rikiavosi ne tik prie baldų ar kilimų, bet ir prie kavos, konservuotų žirnelių, apelsinų.
Sunku tuo patikėti dvidešimtmečių kartai, todėl šią savaitę Kaune išvydę apie 200 eilėje besirikiuojančių žmonių jie suskubo kuo greičiau užfiksuoti tokį vaizdą ir pasidalinti juo socialiniuose tinkluose.
O įspūdingo ilgio eilė šįkart nutįso tarp daugiabučių Kovo 11-osios gatvėje, mat ūkininkas iš Prienų rajono A.Jonutis prisijungė prie kolegų rengiamos protesto akcijos ir iš anksto paskelbė ketinantis nemokamai pilstyti pieną.
Laukti jo eilėje – vienintelė galimybė, nes niekas dar nesugalvojo, kaip aprūpinti pienu vartotojus pasinaudojus virtualia erdve.
Pirmieji pieno mėgėjai atvyko likus daugiau kaip pusvalandžiui iki numatytos akcijos pradžios. Tarp jų buvo matyti tiek vyresnių, tiek jaunų žmonių.
Nors ūkininkas iš anksto skelbė, kad nebus galima gauti daugiau kaip 3 litrų pieno, kauniečių rankose buvo matyti ir didesnės taros – kibirėlių, plastikinių talpyklų.
Dalis jų atvyko automobiliais, todėl įvažoje nuo Kovo 11-osios gatvės bei daugiabučių kiemuose nuolat susidarydavo automobilių spūstys, o 500 litrų talpos cisterna sparčiai tuštėjo.
Eilėje trypčiojantys kauniečiai garsiai aptarinėjo pieno gaminių kainas prekybos centruose, brangstančius kitus maisto produktus, plėšikaujančius perdirbėjus ir jokių veiksmų nesiimančią šalies valdžią.
Žvelgiant į valandą ar ilgiau eilėje stovinčius žmones ramybės nedavė vienas klausimas – kas juos verčia šitaip elgtis? Juk prekybos centrų lentynos tiesiog lūžta nuo įvairių pieno rūšių ir jo stygiumi niekas nesiskundžia – tereikia turėti porą eurų.
Pirmoji į galvą atėjusi mintis – žmones kankina nepritekliai ir jie naudojasi reta proga gauti maisto produktų nemokamai. Juk sumani šeimininkė iš pieno gali pasigaminti rūgpienio, grietinės, o gal net nedidelį sūrį suspausti.
Versiją sustiprina aplinkybė, kad Lietuvos vartotojai gerokai lenkia kai kurių šalių gyventojus pagal į taromatus grąžinamos taros kiekį. Jie taip elgiasi ne dėl išskirtinio rūpinimosi gamta ar polinkio į tvarką. Tiesiog jiems svarbus kiekvienas centas.
Paaiškinimas tiko tik daliai eilėje šalusių kauniečių, mat, nepaisant pažado pieną dalinti nemokamai, kai kurie laimingieji siūlė ūkininkui bent simbolinį atlygį.
Galbūt kauniečiai tokiu būdu išreiškė palaikymą ūkininkams, kurie tikina dėl kritusių pieno supirkimo kainų jau nesuduriantys galo su galu? Vargu, daugeliu atvejų gyventojai nesiima jokių aktyvių veiksmų, kol tiesiogiai nesusiduria su problema.
O gal žmonės tiesiog norėjo prisiminti vaikystę ir ką tik pamelžto pieno skonį bei kvapą?
Tikėtina priežastis, nes dar visai neseniai daugelyje Kauno daugiabučių kiemų vyko prekyba pienu bei jo gaminiais.
Sutartu laiku atvykdavo ūkininkas su savo produkcija ir prie jos taip pat rikiuodavosi gyventojų eilės, tik gerokai trumpesnės. Žmonės drąsiai pirko maisto produktus iš pažįstamų ūkininkų, o pastarieji džiaugėsi didesnėmis pajamomis.
Tokį verslo modelį sužlugdė maisto saugos prievaizdai, kuriems jis pasirodė visiškai nepriimtinas ir net pavojingas. Sankcijų pabūgę ūkininkai taip pat nesirodo Kauno daugiabučių kiemuose.
Kita vertus, net kepinant saulei Stoties, Žaliakalnio ar Šilainių turgaus prieigose galima išvysti prekeivių, siūlančių tiesiog ant šaligatvio išrikiuotų maisto produktų. Ir niekas daugybę metų nesugeba jų sutramdyti.
Kaip kelis pastaruosius dešimtmečius neišnyksta ir žmonių eilės, kurios išsirikiuoja pačiose netikėčiausiose vietose – prie naujo modelio išmaniojo įrenginio, skiepų nuo COVID-19 ar bilietų į teatrą.
