„Tai politiškai ir populistiškai naudingas, palankus teigimas, nes vienu šūviu ir blogiečius, skandinaviškus bankus, visuomenės akyse nubausime, ir kartu kilniam tikslui – būtent krašto apsaugai – skirsime papildomų lėšų“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Visgi, pasak INVL ekonomistės, toks bankų „mokestinis baudimas“ gali atbaidyti naujus komercinius bankus nuo atėjimo į Lietuvos rinką. Taip pat, anot jos, įvedant šias priemones reikėtų atsižvelgti į laiką, kadangi aukšti bankų pelnai yra išskirtinės situacijos rezultatas.
„Iš kitos pusės yra ir rizikų, nes bankų sistemai siekiant pritraukti naujų žaidėjų toks mokestinis baudimas, tokie rinkos situacijos iškraipymai, palyginti su kitais sektoriais, nėra palankus. Galbūt laikinumas ir pateisintų tokį žingsnį, kadangi aukšti pelnai yra netipinės situacijos pasekmė, tai laikinas mokestis būtų pasekmių suvaldymas“, – teigė ji.
Galiausiai ji įspėjo, kad norint įvesti šiuos papildomus mokesčius reikia atsižvelgti į teisinį aspektą, jog dėl to nekiltų teisiniai nesutarimai.
„Matyt, reikės labai detalių diskusijų su teisininkais, kad vėliau valstybei nebūtų tam tikrų teisinių disputų ir problemų“, – paminėjo I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos banku asociacijos prezidentė: bankai yra savo skaidrumo įkaitai
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigia, kad šiuo metu dar per anksti spręsti, ar bankų pelnai iš tikro galėtų siekti apie 1 mlrd. eurų, ko neatmeta Lietuvos bankas. Todėl, pasak jos, apie priemones papildomai apmokestinti išaugusius bankų pelnus kalbėti dar anksti.
„Tai turbūt daugiau ateities diskusija, nes dabar esame vasario pradžioje ir norėtųsi galėti prognozuoti ateitį labai tiksliai. Tačiau makroekonominės valstybės prognozės yra kas ketvirtį atnaujinamos. Mes suprantame, kad ir makroaplinka, ir geopolitinė aplinka nėra taip lengvai prognozuojamos, tad negalime nei patvirtinti, nei paneigti to milijardo“, – aiškino E. Čipkutė.
Bankų asociacijos prezidentė taip pat akcentavo, kad Europos Centrinis Bankas bazinių palūkanų normų didinimo (kas lėmė ir aukštesnes tarpbankines palūkanų normas EURIBOR bei didesnius bankų pelnus) netęs „amžinai“.
„Sakykime, kad situacija iš tikrųjų šiuo metu yra unikali, nes šiuo metu EURIBOR kyla. 10 metų gyvenome nulinių arba labai mažų EURIBOR palūkanų sąlygomis. Tačiau ta situacija nesitęs amžinai. Tad kai EURIBOR kris, bus atvirkštiniai procesai. Kada tai bus, niekas negali prognozuoti“, – tvirtino ji.
Galiausiai E. Čipkutė pažymėjo, kad bankai yra „savo skaidrumo įkaitai“, esą bankų pelnai auga panašiai kaip ir kitų verslo sričių, tačiau būtent bankų sektorius yra taip išskiriamas visuomenės ir institucijų, nes veikia skaidriai.
„Sakyčiau, kad bankai yra savo skaidrumo įkaitai, nes retas verslas taip skaidriai informuoja visuomenę apie savo veiklos rezultatus. Kiekvieną ketvirtį visi bankai skelbia savo rezultatus ir savo pelną, taip pat Lietuvos bankas skelbia apibendrintą sektoriaus rezultatą“, – kalbėjo ji.
„Bankų turto grąža nėra didžiausia ar smarkiai didesnė nei kitų sektorių, tiesiog kitų sektorių verslai ne taip greitai ir dažnai skelbia rezultatus, tad bankai labiau matomi“, – aiškino E. Čipkutė.
ELTA primena, kad pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis, palyginti su 2021 m.
„Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau.
SEB pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.
