„Nepaisant išaugusios grynųjų pinigų apyvartos panaikinus pandemijos metu įvestus apribojimus, Lietuvoje ir toliau stebime padirbtų eurų banknotų mažėjimo tendenciją. O kalbant apie euro zoną, pasakytina, kad čia padirbtų eurų banknotų kiekis per metus šiek tiek išaugo. Lietuvos gyventojus raginame atkreipti dėmesį į gaunamus grynuosius pinigus, ypač turgavietėse ar juos gaunant iš mažai pažįstamų asmenų“, – sako Ieva Vanskevičė, Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė.
Daugiausia, kaip ir 2021 m., buvo rasta padirbtų 50 ir 20 eurų nominalo banknotų, jie atitinkamai sudarė 49 ir 15 proc. visų padirbtų banknotų. Iš monetų daugiausia buvo padirbta 2 eurų nominalo monetų, jos sudaro net 87 proc. visų padirbtų monetų.
2022 m. padirbtų eurų vertė siekė 62 tūkst. eurų, iš jų padirbtų banknotų vertė 61 505 eurai, likusi nedidelė suma (462 eurai) – padirbtų monetų vertė.
Apie 30 proc. visų Lietuvoje buvusių padirbtų eurų banknotų sudarė vadinamieji „filmų pinigai“ – dvipusės kopijos be imituotų apsaugos priemonių, kai kurios su užrašais lietuvių arba užsienio kalbomis. Tokius netikrus pinigus lengva atskirti žinant, kokios yra eurų banknotų apsaugos priemonės.
Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, 2022 m. euro zonoje iš viso rasta 376 tūkst. padirbtų banknotų, tai yra 8,4 proc. daugiau negu 2021 m. Beveik du trečdalius visų padirbinių sudaro 20 ir 50 eurų nominalo banknotai. Tikimybė gauti padirbtą eurą labai maža: euro zonoje 1 milijonui tikrų banknotų tenka 13 vnt. padirbtų, o Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis – 1 milijonui tenka 5,5 vnt. padirbtų banknotų.
LB ne tik tiria padirbtus pinigus, bet ir keičia susidėvėjusius bei sugadintus eurus ir litus. Lietuvos banke pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus 2022 m. pakeista beveik 28 tūkst. sugadintų ar susidėvėjusių banknotų ir monetų, kurių vertė apie 1 mln. eurų.
Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų vertė 2022 m. gruodžio 31 d. buvo beveik 7,48 mlrd. eurų.
