Žvejyba „Norfos“ laisvalaikio prekių grupės vadybininkui G.Banevičiui – puikus laisvalaikio leidimo būdas nuo vaikystės. Šiuo pomėgiu jį, dar vaiką, užkrėtė tėvas, o dabar vyras džiaugiasi, kad prie jo su malonumu kartais jau prisijungia ir jaunėlė dukra, – dešimtmetė mielai jam palaiko kompaniją prie vandens.
„Pradžia – su tėvuku, o vėliau ir pats vis labiau ir aktyviau pradėjau domėtis. Pastaruoju metu šiam hobiui skiriu vis daugiau dėmesio ir laiko“, – pasakojo G.Banevičius.
Ypatingą dėmesį laisvalaikio prekių asortimente „Norfa“ skiria žvejams – šios pramogos gerbėjams visai nebūtina ieškoti specializuotų parduotuvių: viską, ko reikia smagiai žvejybai, galima rasti šalia namų esančioje „Norfos“ parduotuvėje.
Patikrina, koks vėjas
Vyras yra girdėjęs, kad žvejai turi visokiausių prietarų. Tarkim, eidamas prie eketės blizgiauti pasiimk šamo ūsą – neperšalsi ir dantų neskaudės, bet jei pakeliui sutiksi moterį su tuščiu kibiru – gali apsisukti ir kulniuoti namo, nes kad ir kiek sėdėsi prie upės ar ežero, namo grįši tuščiomis.
Gediminas juokiasi – į tokius prietarus nekreipia dėmesio. Tačiau koks tuo metu pučia vėjas, visuomet pasidomi.
„Rytų vėją juokais mes su bičiuliais žvejais vadiname bado vėju. Ir dažniausiai liūdnos prognozės pučiant tokiam vėjui, deja, pasitvirtina“, – pasakojo žvejys.
Paklaustas, ar jau yra pagavęs gyvenimo žuvį, ar toks laimikis, tiki, dar laukia ateityje, Gediminas prisiminė, kiek laimės buvo kadaise, kai su tėvu ištraukė septynių kilogramų lydeką.
Vėliau pats ištraukė penkių kilogramų lydį, daugiau nei trijų – karšį ir kilogramą sveriančių ešerių.
„Labai įspūdingais laimikiais lyg ir negaliu pasigirti, bet po gerą kiekvienos rūšies egzempliorių per savo patirtį turiu“, – šypsojosi pašnekovas.
Į keliones – su meškere
G.Banevičius žvejybai renkasi Lietuvos ežerus, upes, marias ar jūrą. Tačiau neslepia – pažvejoti kad ir Norvegijoje būtų tikrai įspūdinga patirtis ir tiki, kad kada nors pavyks įgyvendinti šią svajonę.
O jei vyksta į kelionę, kur bus galimybė išsitraukti meškerę, šis įrankis visada atsiduria jo bagaže.
„Vis planuojame, tikrai būtų smagu pabandyti išplaukti į jūrą Norvegijoje ir ten rimtai pažvejoti. Vis dėlto ir Lietuvoje nemenka žvejybos vietų įvairovė, įspūdžių čia tikrai užtenka.
Man su bičiuliais patinka žvejoti Kauno mariose, Nemune, Kuršių mariose, yra tekę ne kartą išplaukti ir į Baltijos jūrą.
Kelionėse, kai vykstame turistauti, stovyklauti su šeima, bičiuliais, meškerė visąlaik su manimi. Taip teko pažvejoti ir Norvegijoje“, – kalbėjo vyras.
Ir žiemą žvejoti – įdomu
Nors šiemet žiema ne itin palanki žvejams, mat didžiąją jos dalį ledas nėra tvirtas, Gediminui šaltojo sezono žvejyba ne mažiau įdomi nei vasaros.
„Žūklė žiemą, jei yra ledas, be galo smagi. Žinoma, ji nuo vasaros žvejybos skiriasi kardinaliai ir įrangos prasme, ir žuvų dydžiu bei skaičiumi – laimikis šaltuoju sezonu dažniausiai mažesnis ir ne toks gausus.
Žiemą sudėtingiau, žuvys nėra tokios aktyvios kaip vasarą, jas sunkiau ir rasti, ir pagauti, bet man tai ir yra įdomu. Ir, žinoma, visai kitokia įranga: žiemos žūklei ant ledo reikia specialių meškerėlių, grąžto, dėžės. Pasiruošimo čia reikia kur kas mažiau, o jau atvykus į vietą pradėti žvejoti galima kur kas greičiau.
Gaudome ešerius, kuojas, karšius. Žiemą daugiau vaikščiojimo, daugiau darbo, ypač gaudant plėšrias žuvis – lydekas ar ešerius. Ieškant tinkamos vietos tenka išgręžti ne vieną skylę. Tačiau man tas vaikštinėjimas gamtoje, buvimas gryname ore – didelis malonumas. Jei orai geri, o ledas tvirtas, žiemą tikrai smagu išvykti į žvejybą“, – pasakojo „Norfos“ laisvalaikio prekių grupės vadybininkas.
Vasarą Gediminas daugiausia žvejoja iš valties, spiningu traukia plėšrias žuvis – ešerius, starkius, lydekas. Kartais tenka žvejoti ir vadinamąsias baltąsias žuvis – karšius, karosus ar lynus. Vasaros žvejybai, pasak jo, jau reikia labiau pasiruošti, įranga čia ne tik rimtesnė, bet ir brangesnė.
Apsipirkti – su žveju
Nuo ko pradėti ruoštis žvejybai žmogui, kuris dar nėra žvejojęs, bet jau norėtų pabandyti šį laisvalaikio malonumą? Ar tikrai svarbiausia yra meškerė?
„Ne tik meškerė, yra nemažai svarbių žūklės aksesuarų ir komponentų. Tačiau formuodamas „Norfos“ asortimentą visada stengiuosi, kad būtų pasirinkimas ir pradedančiajam, ir žvejui mėgėjui. Stengiuosi, kad asortimentas būtų prieinamas ir aktualus kuo didesniam žvejų ratui. Profesionalai žvejai mūsų parduotuvėse garsių prekių ženklų asortimento neras.
O pradedančiajam siūlau įrangos pirkti atvykti su bičiuliu, kuris jau žvejoja. Neišmanančiam čia tikrai apraibs akys, gali iškilti klausimų, kokį masalą ar ritę rinktis, kad pirkiniai tiktų norimai žūklei. Juk reikia žinoti ir kur, ir ko vykstama žvejoti“, – pasakojo G.Banevičius.
Daugelis, pasak jo, pradeda nuo plūdinės meškerės arba lengvo spiningo lydekoms ar ešeriams. Asortimentas čia – ir plėšrioms, ir baltosioms žuvims, itin didelis jaukų pasirinkimas.
Meškerių – didelė įvairovė
Tad kaip išsirinkti meškerę? Vyras šypsosi – jo sandėliuke savo eilės laukia tikrai gerokai daugiau nei dešimt meškerių. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokias žuvis ketinama gaudyti.
„Spiningaujant galima pradėti ir nuo vieno universalaus spiningo, jei nori išmėginti plūdinę meškerę, jos irgi užteks vienos, pradžiai pakaks ir vienos dugninės meškerės.
Vėliau – kuo gilyn į mišką, tuo daugiau medžių: lengvesnis ir minkštesnis spiningas ešeriams, kietesnis – starkiams, lydekoms, velkiavimui – dar kitoks meškerykotis, jei nori gaudyti su skirtingais svoriais – prireiks ir ketvirtos. Rimtai spiningaujantys turi ir šešis, ir septynis spiningus.
Tie, kurie mėgsta plūdine meškere gaudyti mažose upėse, srovėje, renkasi trumpesnius meškerykočius, žvejojantys ežere iš valties nori ilgesnės ir liaunesnės meškerės, jų gali būti keletas rūšių.
Jei kalbėsime apie dugnines meškeres, čia vėl nemažai niuansų: gaudant karpius reikia kietų kotų, jei gaudai karšius ar kuojas vadinamuoju fyderiu, jo reikia lengvesnio, jų vėlgi yra kelių rūšių ir ilgių.
Čia ir prasideda derinimas. Tie, kurie žvejoja rimčiau, turi ir dešimt, ir dvidešimt meškerių, tačiau pradedantis žvejys „Norfoje“ tikrai gali susikomplektuoti tris ar keturias ir sezoną pradėti labai smagiai“, – pasakojo G.Banevičius.
Brangesnis asortimentas – patyrusiam žvejui
Nuo kabliuko iki brangios, kelis šimtus eurų kainuojančios palapinės – žvejys „Norfoje“ gali nusipirkti visko. Yra ir meškerių, kuoliukų, graibštų, ričių, valų, įvairių dirbtinių masalų ir jaukų, plūdžių – čia įmanoma susikomplektuoti visą bazinį krepšelį, išskyrus, jei gaudysite baltąsias žuvis, gyvus masalus. Jų nusipirkti reikėtų jau kur nors pakeliui į žvejybos vietą.
Save patyrusiu žveju mėgėju vadinantis vyras ir pats prieš kiekvieną žvejybą užsuka į „Norfą“. Bazinę įrangą jau turintis žvejys čia perka ir kokybiškas rites, įvairius masalus, jaukus, meškerykočius.
„Stengiamės segmentuoti prekių kategorijas, siūlome ne tik pigiausias žvejybos prekes, bet ir brangesnių, geresnės kokybės pažengusiems. Pagal poreikius.
Tie, kurie mėgsta ir ilgiau, daugiau žvejoti, pas mus randa nuo ričių ir valų iki brangių komfortiškų turistinių kėdžių.
Pats aš labai daug prekių esu pirkęs „Norfoje“ ir viską puikiausiai naudoju. Neieškantiems žinomų prekių ženklų čia tikrai yra iš ko rinktis – pavyzdžiui, ričių turime kainuojančių nuo penkių iki keliasdešimties eurų“, – vardijo „Norfos“ laisvalaikio prekių grupės vadybininkas.
Sėkmę lemia ne prabanga
Gediminas įsitikinęs, kad prekių ženklai žvejyboje šiais socialinių tinklų laikais kiek pervertinti. Smagu gali būti ir ant kelmelio su meškere gamtoje – tai, jo nuomone, požiūrio klausimas. Vyras pažįsta ne vieną tikrai gerą žvejį, kuris sugauna daug gražių laimikių ir be garsių prekių ženklų meškerių, ričių ar prabangaus kostiumo.
„Kai nuvažiuoju, pavyzdžiui, prie Kauno marių, puikiai matau skirtingų požiūrių atstovus. Vietiniai ar senesnės kartos žvejai dažnai gaudo paprastais, pigesniais įrankiais, be brangių drabužių ir daugelis laimikiu nurungia tuos, kurie atsiveža firminę įrangą ir dėvi prabangius žvejo kostiumus.
Kostiumas tikrai nėra svarbu žuviai, tačiau žiemą ir rudenį jis svarbus paties žvejo komfortui. Ne įrankis žuvis gaudo, o žvejys: čia svarbiau patirtis, žinojimas, vandens telkinio pažinimas ir t.t.
Pagauti didesnį laimikį ir puikiai praleisti laiką gamtoje galima ir turint bazinius įrankius. Manau, gerai praleisti laiką gamtoje galima ir išleidus visai nedaug pinigų, ypač pradedančiajam tai nėra labai brangus hobis“, – kalbėjo G.Banevičius.
Žinoma, tinkamai sukomplektuota įranga ir patogi apranga visuomet pagerina žūklavimo komfortą ir suteikia daugiau malonumo.
Rinkdamas „Norfos“ žūklės prekių asortimentą kiekvienam sezonui Gediminas galvoja apie didžiąją dalį Lietuvos žvejų, kurių mūsų šalyje skaičiuojama apie 200 tūkst., ir stengiasi pritaikyti jį kuo didesniam žvejų ratui. Tai nemenkas procentas pagal populiaciją, žvejyba – vienas mėgstamiausių vyrų pomėgių.
„Kalbant apie dabar aktualų žieminės žūklės asortimentą, visi žiemą naudoja žieminę dėžę, avi patogius nebrangius batus, turime kelių rūšių žiemos žvejybos palapinių, perkamos įvairios meškerėlės, valai, blizgės, avižėlės, sargeliai, samteliai, masalai, pirštinės, smaigai, be kurių negalima lipti ant ledo“, – sakė jis.
Šiemet žiema žvejų nelepina
Ar prekyboje žūklės reikmenimis atsispindi sezoniškumas? „Taip, labai“, – patikino „Norfos“ darbuotojas, atsakingas už laisvalaikio prekių grupę. Pasak jo, šiais metais itin stipriai justi, kad žvejams ši žiema – itin prasta. Mat tik gruodį užšalę vandens telkiniai netrukus liko be tvirto ledo pasipylus lietui, šlapdribai ir atšilus orams. Ypač prasta situacija Vakarų ir Pietų Lietuvoje.
„Žvejai, tarp jų ir aš, žiemos pradžioje puolėme ruoštis ir, žinoma, pirkti tai, ko trūksta, bet jau netrukus nuotaika visai sugedo – viskas ištirpo. Žūklės kategorijoje sezoniškumas labai justi, ypač žiemą. Jei nėra ledo, galima sakyti, ir prekybos nėra.
Dabar laukiame pavasario, pagrindinio sujudimo po žiemos žūklės sezono. Tačiau ir pavasaris pavasariui nelygu. Jei jis vėluoja, jei lietingas, šaltas, žvejai mažiau lekia žvejoti. Orai čia labai svarbūs.
Vasarą prekyba geresnė, stabilesnė. Turime didelį jaukų asortimentą, jų „Norfose“ randa ir žvejai profesionalai.
Iš esmės vasaros asortimentas gerokai platesnis nei žiemos. Yra prekių, kurias užsakome jau daugiau nei 10 metų, jos įvertintos ir mėgstamos daugelio žvejų“, – kalbėjo G.Banevičius.
Pats veža pavyzdžius
Nors nesiekia pirkėjams siūlyti garsių prekių ženklų produkcijos, Gediminas neabejoja „Norfos“ parduotuvių asortimento kokybe ir pats savo žvejybos dėžę neretai pasipildo būtent čia. Apie 80 proc. šio skyriaus produkcijos importuojama tiesiogiai iš Kinijos.
„Važiuoju į parodas, atrenku iš gamintojų tai, kas tinka. Ne kartą ir pats kinams vežiau pavyzdžių, rodžiau, ką ir kaip reikia pagaminti, nes jie neišmano mūsų – mažos šalies – rinkos.
Per dešimtmetį patirties ne kartą aiškinau, rodžiau, ne kartą teko ir taisyti, tobulinti. Yra buvę ir taip, kad prekė pirkėjus pasiekė net praėjus keleriems metams, kai galiausiai gavome tikrai tokį rezultatą, kokio ir tikėjomės. Ieškai, žiūri, atrinkinėji, kas tinka, tobulini, importuoji“, – apie savo darbo kasdienybę atviravo G.Banevičius.
Šiek tiek žūklės prekių „Norfos“ parduotuves pasiekia iš vietinių gamintojų ir tiekėjų, daugiausia tai jaukai, maža dalis – iš Lenkijos gamintojų.
Beje, visiems, kurie nėra susipažinę su žvejo mėgėjo taisyklėmis, Gediminas siūlo jas pastudijuoti, kad vėliau netektų būti pažeidėjais.
Vykstant žvejoti būtina įsigyti ir žvejo mėgėjo bilietą – jie parduodami „Perlo“ terminaluose, kurių galima rasti ir daugelyje „Norfos“ parduotuvių.
