„Neigiamai (vertinti – ELTA) turbūt būtų per stiprus žodis, nes turbūt neatsirado ji savaime, mes su ja gyvename ir kalbame apie ją jau ilgą laiką. Pokytį padaryti yra pakankamai sunku, nes koncentraciją lemia keli dalykai“, – pirmadienį LRT televizijai teigė G. Šimkus.
Pasak LB vadovo, bankų koncentraciją lemia eilė priežasčių – tiek vartotojų ir paslaugų tiekėjų skaičius, tiek rinkos žaidėjų supratimas apie tai, kokias paslaugas ir kokiomis sąlygomis jie gali gauti.
„Pirmas dalykas – kažkada mes sakėme, kad turime 2,5 banko. Iš tikrųjų dabar turime beveik 20 bankų Lietuvoje ir vis tiek sprendžiame koncentracijos problemas. Tai koncentracija nėra tik mažas arba didesnis rinkos dalyvių skaičius. Tai taip pat ir vartotojų, verslų noras, galėjimas, žinojimas, kad jie gali rinktis paslaugas, gali keisti paslaugų tiekėją“, – bankų rinkos koncentracijos priežastis vardijo LB valdybos pirmininkas.
Pasak G. Šimkaus, LB atliktas smulkiojo ir vidutinio verslo tyrimas rodo, kad rinkos žaidėjų supratimas apie tai, kokias paskolų sąlygas siūlo įvairūs bankai, yra ribotas – dažnas kreipiasi tik į keletą bankų, todėl sudaro sutartis ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis.
„Pavyzdžiui, mūsų atliktas smulkiojo ir vidutinio verslo tyrimas rodo, kad net ir verslas, kuris, sakytume, labiau finansiškai raštingas, kai ieško paskolos, kreipiasi į vieną ar du paslaugų tiekėjus. Tie, kurie kreipiasi į tris ir daugiau, turi geresnes sąlygas“, – pažymėjo G. Šimkus.
„Konkurencijos iš tikrųjų yra, galbūt koncentracija yra didelė, bet tikrai yra galimybių stiprinti konkurencinę aplinką“, – situaciją apibendrino LB valdybos pirmininkas.
ELTA primena, kad, reaguodamas į Europos Centrinio Banko (ECB) praėjusią savaitę dar 50 bazinių punktų pakeltas bazines palūkanų normas bei išaugusius šalies komercinių bankų pelnus, LB siūlo priemones, kaip didinti komercinių Lietuvos bankų konkurenciją bei siekti, kad išaugusius pelnus fiksavę bankai būtų socialiai atsakingesni formuodami savo paskolų ir indėlių palūkanų normas.
LB siūlo skatinti konkurenciją ir vartotojų pasirinkimą bei veiksmus dėl nelaukto bankų pelno. Dėl, LB teigimu, nelaukto bankų pelno, siūloma svarstyti didinti bankų įmokas į Indėlių draudimo fondo normą, sustiprinant fondą ir rezervus galimiems sukrėtimams ateityje. Anot centrinio banko, laikinai padidinta įmokos norma padėtų užtikrinti Europos Sąjungos reguliavimu nustatyto tikslinio fondo lygio (0,8 proc.) išlaikymą ir nacionalinio tikslinio lygio (2 proc.) pasiekimą įstatymuose nustatytais terminais.
LB žada imtis paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis produkto peržiūros, kad didesnė dalis naujų paskolų palūkanų normų būtų fiksuojama ilgesniam nei 1 m. laikotarpiui patrauklesnėmis sąlygomis nei iki šiol.
Taip pat LB ragina bankus formuoti savo paskolų maržų ir komisinių įkainių kainodarą „socialiai atsakingai“ – atsižvelgiant į dabartinio laikotarpio ypatumus.
Be to, LB svetainėje ketinama skelbti bankų ir kredito unijų indėlių palūkanų normas, kad vartotojai galėtų palyginti skirtingų kredito įstaigų sąlygas.
