Apie tai pašnekovai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Praradimų dėl Kinijos neatsvers
Taivano Pramonės technologijų tyrimų institutas prieš porą savaičių Vilniuje pasirašė sutartį dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų technologijomis. Pagal sutartį 10 mln. eurų skirs Taivano užsienio reikalų ministerija, likusius 4 mln. eurų – „Teltonikos“ grupė. Investuota ir į „SoliTek“ bei „Oxipit“ įmones.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pripažįsta, kad Taivanas yra sparčiai į priekį judanti technologijų valstybė, puslaidininkių srityje net lyderiaujanti, tad „Teltonikos“ įgyta teisė naudoti instituto sukurtas puslaidininkių lustų gamybos technologijų ir prietaisų licencijas yra itin svarbus žingsnis.
„Keletas įmonių jau dešimtmečius dirbo su Taivanu, bet kinų siūlyta kaina vėliau nukonkuravo. Dabar Taivanas nėra pati pigiausia gamybos šalis, bet pliusas yra Taivano gaminių kokybė. Dar svarbu, kad bet koks puslaidininkis, pagamintas ten, kur yra išnaudojamas darbas, dažnai negali patekti į Europos ir JAV rinkas, tad taivanietiškos produkcijos naudojimas atveria daug rinkų“, – sakė V.Janulevičius.
Tačiau, anot jo, kad ir kaip bebūtų, Kinijos ekonomika yra didelė ir visi sustoję prekybiniai ryšiai su ja dar neturi atsvaros. Taivanas yra svarbi, bet visgi maža šalis.
„Importo rodikliais būtų sunku atsverti Kiniją, bet eksportas į Kiniją nebuvo didelis. 350 mln. eurų skamba daug, bet iš tiesų šitas skaičius nėra toks didelis. Tad bent eksporto praradimus tikrai būtų galima atsverti bendradarbiaujant su Taivanu“, – sakė jis.
Apie praradimus kalbėjo ir Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas: „Taivanas investuos 3,5 mln. eurų į „Oxipit“, 10 mln. eurų į „Teltoniką“ ir dar kažkiek į „SoliTek“. Taip išeina, kad kasmet netenkame 0,5 mlrd. įplaukų į Lietuvą mainais už 25–30 mln. eurų per artimiausius kelerius metus. Tokie skaičiai visiškai neatsveria praradimų.“
Taivano palaikymas – saugumo klausimas
Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė apie Taivano investicijas pareiškė – to ir reikėjo tikėtis. Anot jos, investicijos planuojamos ilgai ir lėtai, bet kai reikalai pradeda judėti, laukia sniego gniūžtės efektas, tad reikia tikėtis, jog sulauksime dar daugiau investicijų.
„Viskas aišku – Kinija yra gera Rusijos draugė, kuri pirkdama energetiką išlaiko Rusijos ekonomiką virš vandens, toliau finansuoja rusų karo mašiną. Kinija nėra ta partnerė, kuria galėtume pasitikėti.
O nuo Taivano priklauso kone visas pasaulis, nes daugiau nei du trečdaliai puslaidininkių yra būtent Taivano. Jei norime tapti inovatyvia šalimi, atsikratyti pigios darbo jėgos šalies etiketės ir pereiti į inovacijų, technologijų ir progresyvaus verslo šalį, bendradarbiavimas su Taivanu mums reikalingas“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Tačiau jei Kinija nėra patikima partnerė, kodėl Europos šalys vis dar su ja bendradarbiauja?
„Vokietija padarė išskirtinį veiksmą – buvusi pagrindine energetinių resursų iš Rusijos pirkėja kone visiškai jų atsisakė. Bet tuo pačiu metu atsijungti ir nuo Rusijos, ir nuo Kinijos – dviejų didelių žaliavų ir kitų produktų tiekėjų – neįmanoma.
Procesas vyksta stadijomis. Nuo Rusijos jau beveik atsijungta, nuo Kinijos vienose srityse jau atsijungta, kitose – dar ne, bet jau plinta suvokimas, kad Kinija yra pavojingas partneris ir kad ne veltui JAV aiškina, jog Kinija yra globali grėsmė. Jau visi daro išvadas.
Matoma, kad Kinija stebi situaciją, žiūri, kiek Vakarų demokratinės šalys yra vieningos, efektyvios ir greitos, kaip reaguoja į saugumo grėsmes, stebi, kaip mums pavyks bendromis jėgomis padėti Ukrainai laimėti karą. Matyt, karo pabaiga nulems, kokią strategiją pasirinks Kinija, nulems kitus globalius konfliktus šiame dešimtmetyje.
Puslaidininkių karas gali mus nublokšti dešimtmečiais atgal, tai paveiktų išmaniųjų telefonų, raketų, karinę, automobilių pramonę, absoliučiai viską. Turime suprasti, kad Taivano užpuolimas sukeltų dar didesnę griūtį, nei kuri dabar kilo užpuolus Ukrainą.
Taivano palaikymas yra ne tik ekonominis bendradarbiavimas, tai ir saugumo klausimas“, – kalbėjo Seimo narė.
Palaikyti gerus santykius su abiem nepavyktų
Apribojimus importui iš Lietuvos įvedusi Kinija keičia savo poziciją, po susitikimo su Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) generaline direktore Ngozi Okonjo-Iweala Davose prieš porą savaičių sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
V.Janulevičius dėl tokių naujienų džiaugėsi, nes bet koks eksporto ar importo atlaisvinimas yra svarbus, juk Lietuva – eksportuojanti šalis.
Tačiau S.Besagirskas teigė, jog verslai jokio pokyčio kol kas dėl to nejaučia.
„Nebuvo galima eksportuoti ir kol kas nėra jokių ženklų, kad kas nors palengvės. Jei kažkas yra sugalvojęs apėjimo schemas, jos veikia, jei nesugalvojo, tol nieko kito jiems nenusimato“, – teigė jis.
Anot jo, Kinijai nederėtų leisti investuoti į strateginius objektus, mat Kinijos veiksmai išties yra nesąžiningi ir netoleruotini, tačiau dabar susigadinę santykius su Kinija šaudome sau į kojas.
„ES ir kitų šalių koalicija turėtų parodyti Kinijai jos vietą. Taip reikėtų daryti, o ne mums nusižudyti ir tada pateikti tai kaip gėrį, sakyti, kad kovojome prieš Kiniją“, – piktinos S.Besagirskas.
Ar Lietuvai pavyktų palaikyti gerus santykius tiek su Kinija, tiek su Taivanu? JAV Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė Eglė Murauskaitė mano, kad tai būtų sudėtinga, mat šiuo metu Lietuva turi užėmusi aštrią poziciją ir taip sulaukia didelio JAV palaikymo. O įtampa tarp JAV ir Kinijos prekybos srityje ir toliau išlieka didelė, tad tai keičia ir Kinijos požiūrį į Lietuvą.
„Tuos žingsnius, kurie buvo žengti Taivano atžvilgiu, Kinija vertina aštriai ir bus linkusi daug metų jų nepamiršti. Tad kad visa tai bus užbraukta ir bus atverstas naujas puslapis – drįsčiau abejoti.
Tai, ką iš Kinijos išgirdome Davose, yra aktyvi politinė kompanija, siekianti pritraukti užsienio investicijas. Norima parodyti, kad Kinijos ekonomika vis dar gali veikti, bet ši kampanija vykdoma aktyviai todėl, kad turima didelių problemų.
Dabar bandoma švelninti pozicijas, santykius su ne vienu Europos sąjungininku.
Bet nemanau, kad matysime didelius strateginius pokyčius santykiuose tarp Europos ir Kinijos, skaldyk ir valdyk principas toliau turėtų išlikti Kinijos strategijos dalimi“, – kalbėjo E.Murauskaitė.
