Štai kiek sviestas ir pienas kainuoja Vokietijoje – pyksta ne tik pirkėjai

Žmonėms svarbiausia – pieno ir jo produktų kainos parduotuvėse, o ne tai, kas ir kokią tos kainos dalį gauna jų gamybos grandinėje.

Litras 3,5 proc. riebumo pieno parduotuvėje prieš savaitę kainavo 1,69 euro, dabar – 1,59 euro, o 0,25 euro – tai kaina, kurią už kilogramą superkamo pieno vasarį žemdirbiams mokės kai kurios perdirbimo įmonės.

Sviesto kilogramo kaina svyruoja nuo 13,95 iki 17,45 euro. Panašiai kaip ir Vokietijoje – prieš porą savaičių Berlyno „HIT Echte Vielfalt“ prekybos centre sviesto kilogramo kaina siekė 13,16–13,56 euro, 3,5 proc. riebumo pieno litras kainavo 1,69 euro, ekologiško – 1,79 euro.

Taigi Lietuvos pieno perdirbėjų teiginiai, kad Europos valstybėse – jų eksporto rinkoje – pieno produktai pinga, tikrai nėra laužti iš piršto. Tik mūsiškių pirkėjų piniginės plonesnės nei vokiečių.

„Pernai atrodė, kad jau bus galima atsitiesti, bet dabartinė situacija – kitokia. Pieno supirkimo kainos drastiškai kristi ėmė staiga“, – sakė Šilalės rajone besidarbuojantis Algirdas Tarozas. Jo pieno ūkis, kuriame melžiama apie 70 karvių, – ekologinis.

„Esu kooperatyvo „Pienas LT“ narys, jam ir parduodu pieną.

Didžiausia kaina, kurią esu gavęs pernai, už jo kilogramą siekė 0,496 euro. Už sausį parduodamo pieno kilogramą buvo mokama 0,42 euro, o štai dabar kaina nusmuko iki 0,37 euro.

Reikėjo tikėtis, kad kainos mažės, bet neįmanoma buvo numanyti, kad jos kris taip smarkiai“, – sakė A.Tarozas. Pasak jo, ūkis pernai įsigijo kombainą, darbuotojams kilo algos, elektros kainų šuoliai buvo dideli.

„Sausį, palyginti su vasara, pieno supirkimo kaina susitraukė ketvirtadaliu – krito nuo 0,45 euro už kilogramą iki 0,34 euro. Kitiems ūkiams – dar blogiau, nes kaina smuko jau ir 30 proc.“, – sakė kartu su šeimos nariais ūkininkaujanti Regina Bernatonienė.

Kauno rajone besidarbuojančiame šeimos ūkyje melžiama 90 karvių. Pavasarį nutarta modernizuoti ūkį – suplanuota bandą padidinti dar 30 karvių, įsigyti melžimo robotą ir pieno šaldytuvą.

„Visa įranga užsakyta, reikės 0,5 mln. eurų investicijos. Skaičiavome, ar sugebėtume išsimokėti, jeigu kaina blogiausiu atveju nukristų iki 0,24 euro. O dabar kaip tik link to artėjama“, – sakė R.Bernatonienė.

Pasak jos, ūkininkai taip pat stebi pagrindinių produktų pasaulio bei Europos rinkose statistiką. „Pieni ir jo produktų kainos jose nukrito 25–27 proc., sūrių – apie 3 proc., o perdirbėjai juk gamina skirtingus produktus. Taigi jų praradimus amortizavo ne kas kitas, bet pieno ūkiai“, – kalbėjo R.Bernatonienė.

„Patys atvežę pieną į gamyklą šiuo metu už jo kilogramą gauname 0,23 euro, o kooperatyvo nariams mokėdami dar turėtume atmesti gabenimo ir kitas išlaidas.

Ieškosime būdų, kaip parduoti tiems supirkėjams, kurie moka brangiau“, – kalbėjo kooperatyvo „Ekotikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius.

Jo ūkyje melžiama 50 karvių. Bet vis dėlto gal buvo galima atsidėti lėšų blogesniems laikams, kai pieno supirkimo kainos buvo geros?

„Sunku tai padaryti, o jei ir pavyksta, atidėtas likutis greitai ištirpsta.

Pieno produktų kainos Europoje smuko 30–40 proc. Kiek mums žinoma, perdirbėjai dabar produktų net neparduoda – laiko sandėliuose. O mums, ūkininkams, supirkimo kaina mažinama 50 proc. Dabar ji tapo visiškai nekonkurencinga, ji perpus mažesnė už savikainą“, – sakė M.Petkevičius.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – siekė 0,51 euro už kilogramą. Ji buvo 6,7 proc. mažesnė nei lapkritį, bet penktadaliu didesnė nei 2021-ųjų rudenį.

Bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa yra sakęs, kad pieno supirkimo kainas spaudžia padėtis užsienio rinkose. Esą pernai vasarą išrūgų baltymų izoliatas kainavo iki 18 tūkst. eurų už toną, šiuo metu – apie 11 tūkst. eurų.

Atitinkamai fermentinių sūrių tonos kaina nuo 5,8 tūkst. eurų nusmuko iki 3,4 tūkst. eurų.

Anot Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, pieno sektorius patiria krizę dėl krintančių kainų eksporto rinkose: skirtingų produktų kiekis nuo rudens krito 20–30 proc., o atskirų produktų kainos – 20–60 proc.

„Išgyvenome ne vieną krizę. Jei kaina biržose krinta, tai automatiškai atsiliepia ir žaliavos kainai. Įmonės tada sprendžia, ar gaminti produktus į sandėlius, ar eksportuoti, ar laukti geresnių laikų“, – sakė E.Simonis.

„Kol kas neaišku, kokia bus galutinė vasarį superkamo pieno kaina, tačiau šiuo metu ji yra sumažėjusi nuo 47 iki 27 centų“, – patikino „Griškabūdio“ žemės ūkio bendrovės vadovas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Petras Puskunigis.

Anot jo, kai kurie žaliavinio pieno gamybai reikalingi produktai brango ne procentais, o kartais, todėl ir prognozuojama savikaina 2023 metams yra labai didelė.

Lietuvos žemės ūkio kooperacinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas pažymėjo, kad kooperatyvo vidutinė žaliavinio pieno gaunama bazinė rodiklio kaina prieš keturis mėnesius siekė 44,6 cento, o vasario mėnesį ji gali neviršyti ir 23 centų.

Po Pieno tarybos posėdžio žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, kad konkrečių priemonių, kaip pagelbėti pieno ūkiams, dar nepriimta.

Tačiau toliau bus tariamasi, nes ypač didelių sunkumų kyla žemdirbiams, nutarusiems modernizuoti ūkius ir turintiems finansinių įsipareigojimų.

„Neišspręstos lieka ir smulkiųjų bei vidutinių ūkių bėdos, – sakė K.Navickas. – Sutarėme padirbėti trimis kryptimis ir tada susitikus priimti sprendimus.“

Anot ministro, bus ieškoma, kaip stiprinti ūkininkų derybinę galią, taip pat persvarstyti, į kokias sąlygas atsižvelgiant sudaromos pieno tiekimo sutartys.

„Bazinė pieno supirkimo kaina skelbiama viešai.

Bet yra dar nemažai dedamųjų, už kurias yra mokama papildomai, pavyzdžiui, už pieno kokybę. Norėtųsi daugiau teisingumo ir aiškumo“, – sakė K.Navickas.

Tiek kai kurie politikai, tiek dalis ūkininkų strėles svaido į Žemės ūkio ministerijos pusę. Mat esant aukštoms pieno supirkimo kainoms ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės buvo pasirengusios daug investuoti į plėtrą, tačiau užsitęsus projektų vertinimui kainos krito, todėl tai tapo rizikinga.

Net jei dabar būtų patvirtinti projektai, kuriems paramos žemdirbiai prašė dar pernai, vargu ar kuri bendrovė ryžtųsi investicijoms, nes per tą laiką pasikeitė sąmatos, statybų kainos, sumažėjo supirkimo kainos.

Seimo koridoriuose kalbama apie galimą naują interpeliaciją žemės ūkio ministrui K.Navickui – apie ją užsiminė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Kęstutis Mažeika. Interpeliaciją palaiko ir didelei daliai ūkininkų atstovaujanti Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT).

Anot K.Mažeikos, ministro darbas liūdina, jį dėl neveiklumo ir neatliepiamų lūkesčių kritikuoja ūkininkų organizacijos.

„Jeigu iki kovo 10 dienos, kai prasidės Seimo pavasario sesija, dar ūkininkai neišvažiuos į gatves, manau, bus rimti sprendimai dėl galimybės toliau pasitikėti tuo ministru, kuris to pasitikėjimo ir taip neturi“, – sakė K.Mažeika.

LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis tikino, kad taryba interpeliaciją ministrui palaiko. Jo teigimu, K.Navickas neatstovauja didžiosios dalies žemdirbių interesams.

Anot J.Vilionio, ūkininkų bendruomenė yra nusivylusi Žemės ūkio ministerijos parengtu žemės ūkio plėtros strateginiu planu 2023–2027 m., jame numatytomis gamtosaugos priemonėmis, ekoschemomis bei išmokų tvarka.

„Jis nesusigaudo žemės ūkyje. Jam turbūt pasakyta daryti, kad viską atsivežtume. Kiaulieną atsivežame, paukštieną greitai atsivešime, pieną atsivežame. Lieka grūdai, bet ir tų grūdų nereikės, kainos nukrito“, – agentūrai ELTA sakė J.Vilionis. 

Pieno ūkiai Lietuvoje 2022 metais dėl aukščiausių istorijoje pieno supirkimo kainų uždirbo rekordines pajamas – 684,56 mln. eurų, arba 52,7 proc. daugiau nei 2021-aisiais, – šiuos duomenis pateikė ELTA.  

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais duomenimis, pernai Lietuvoje supirkta 1345,6 tūkst. tonų natūralaus pieno – 0,4 proc. daugiau, palyginti su 2021 metais.

2022 metais vidutinė metinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 507,7 euro už toną, nors 2021-aisiais metinis vidurkis sudarė 335,9 euro už toną.

Vidutinis pieninių karvių skaičius viename pieną parduodančiame ūkyje minimu laikotarpiu išaugo nuo 12,8 iki 14,6 karvių.

2022 metais prekinių pieno ūkių skaičius sumažėjo 11,2 proc. – iki 14,3 tūkst. Juose laikomų karvių skaičius praėjusių metų pabaigoje siekė 208,6 tūkst. – 0,8 proc. daugiau nei metais anksčiau. 

Šios savaitės pradžioje vienas po kito prekybos tinklai išplatino žinią apie tai, kad pieno ir jo produktų kainos – apsigręžė.

„Maxima“ pradėjo kampaniją „Mes mažiname kainas“. Teigiama, kad kas savaitę tinklas pasiūlys vis daugiau pigesnių kasdienio vartojimo maisto prekių ir taip pamažu didins krepšelį produktų už mažesnę kainą.

„Greta įvairių akcijų ir pasiūlymų, kurių metu tam tikrą laiką taikomos palankiausios kainos atrinktiems produktams, nuolat ieškome būdų, kaip sumažinti reguliarias kainas, ypač kasdienio vartojimo maisto prekėms, kurių žmonės negali atsisakyti. Svarbu, kad įsismarkavus infliacijai pirkėjai turėtų galimybę pigiau įsigyti bazinių produktų“, – teigė „Maxima LT“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Tomas Rupšys.

Į pirmąjį kampanijos krepšelį patenka tokie maisto produktai, kaip pienas, grietinė, grietinėlė, silkių filė, aukščiausios rūšies miltai, saulėgrąžų aliejus ir kiti.

Prekybos tinklas „Iki“ sumažino pieno perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ produktų kainas, – atrinktų pieno produktų kainos mažės 2–6 proc.

Pasak prekybos tinklo „Iki“ generalinės direktorės Nijolės Kvietkauskaitės, tokį pokytį lėmė mažėjančios pieno produktų pirkimo iš gamintojo kainos. Visa tai suteikė galimybę peržiūrėti parduotuvėse taikomą kainodarą.

Į konkurentų paskleistą žinią sureagavo ir „Lidl“. Pasak bendrovės „Lidl Lietuva“ Rinkodaros departamento vadovės Kristinos Mažeikytės, kainų pokyčiai tapo iššūkiu daugeliui pirkėjų, todėl tinklas šiemet pradėjo palyginamąją kampaniją – privačių savo prekės ženklų produktų kainas bei maistinę vertą palygina su garsių gamintojų produktais. Taip siekiama įtikinti pirkėjus, kad kokybiškus pieno produktus įmanoma įsigyti pigiau.