„Išties šiai dienai, tą galima labai aiškiai pasakyti, kad nemažai žaliavų atvyksta ar kažkuria forma perdirbama, iš Kinijos. Per didelė priklausomybė nuo vienos šalies yra pavojingas dalykas, mes tą labai aiškiai pamatėme su nafta, su dujomis“, – „Žinių radijui“ teigė M. Vaščega.
„Negalime kartoti panašių dalykų su kritinėmis žaliavomis“, – pridūrė jis.
Tačiau M. Vaščega pažymėjo, kad ES supranta pavojų, kurį gali sukelti priklausomybė nuo vienos šalies išteklių ir imasi veiksmų, jog nuo to būtų apsidrausta.
„(ES – ELTA) Šį dalyką labai gerai supranta ir žengia žingsnius. Kaip tik šio trečiadienio pasiūlymai, juose taip pat labai aiškiai įvardijama ką reikia daryti, kad apsidrausti, neturėti tokių priklausomybių“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
ELTA primena, kad sausio viduryje prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sakė, kad jei Kinija išgirs Lietuvos žinią, jog Lietuva linkusi bendradarbiauti, Vilniaus ir Pekino santykius galima normalizuoti.
Anot jos, palaikyti draugiškus santykius, „nesusipykti“ su antrąja pasaulio ekonomika siekia ES ir Lietuvos sąjungininkai.
Kinija griežtas diplomatines ir ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas.
Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija nutraukė lietuviškų prekių importą, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
