„Jeigu kalbėtume apie 2022 m., tai iš esmės didžiąją metų dalį Lietuvos oro uostai tiek keliautojų skaičiumi, tiek krypčių skaičiumi lenkė Rygą. Kadangi matėme, kad dėl karo karo aplinkybių, jų nacionalinis vežėjas „airBaltic“ susidūrė su rimtais iššūkiais“, – portalui 15min teigė A. Stikliūnas.
„Dabar matome, kad metų antroje pusėje pati oro bendrovė visiškai pakeitė strategiją, pradėjo atstatyti maršrutus, ypač į atostogų kryptis. Jeigu lygintume metų galą, tai krypčių skaičiumi Ryga jau lenkė Lietuvos oro uostus“, – pridūrė jis.
A. Stikliūnas aiškina, kad 2023 m. didžioji krypčių dalis Lietuvos oro uostuose bus iš esmės panaši, kaip ir Rygoje, tik Rygos oro uostas turės 10-ia ar keliolika krypčių daugiau.
„Jeigu kalbame apie 2023 m., tai iš esmės didžioji krypčių dalis Lietuvos oro uostuose bus iš esmės labai panaši, kaip ir Rygoje. Rygoje gal bus 10-ia krypčių daugiau ar keliolika, negu bendrai Lietuvos oro uostuose, tačiau didelio atotrūkio tame mes nematome“, – sakė Lietuvos oro uostų vadovas.
Jis pažymėjo, kad didesnis iššūkis Lietuvos oro uostams bus ne krypčių skaičius, o susisiekimo kokybės – skrydžių dažnumo gerinimas.
„Didesnis iššūkis ne krypčių skaičius, o strateginis ir esminis šių metų tikslas – gerinti susisiekimo kokybę, tai yra skrydžių dažnumą, ypač kalbant apie didžiuosius habus Europoje ar netgi pasaulyje, kad galėtume pagerinti bendrai susisiekimo lygį“, – tvirtino A. Stikliūnas.
„Fokusas labiau iš organizacinės pusės yra ne į krypčių kiekį, o į jų kokybę ir poreikių patenkinimą tiek iš verslo pusės, tiek ir iš atvykstamojo turizmo pusės“, – pridėjo jis.
