Apie tai kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Darbo klubas“.
Susitikimų reikėtų dažniau
„CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad neretai į metinius pokalbius įmonės žvelgia kaip į galvos skausmą, formalumą, kuriuo norisi kuo greičiau atsikratyti. Dalis nusprendžia net pateikti klausimynus internetu, kad nereikėtų susitikti gyvai ir gaišti tam laiko.
„Kai kurie metinius pokalbius net vadina vertinimo pokalbiais, bet vien žodis „vertinimas“ skamba grėsmingai, reikėtų jo vengti. Tai primena mokyklą, būdavo sunku, kada pastangos būdavo, bet pažymys galbūt vis tiek ne pats geriausias. O čia metiniame pokalbyje dažnai vertinimo sulaukia tik viena pusė – darbuotojas. Tokiu atveju, kai darbuotojui nesuteikiama teisė vertinti vadovo, kai darbuotojo nuomonė įmonei nėra svarbi, kažin, ar iš tokio pokalbio yra kokia nors nauda, metinis pokalbis tampa niekinis“, – kalbėjo R.Karavaitienė.
Yra įmonių, rengiančių ne metinius pokalbius, o dažnesnius – ketvirčio ar mėnesio. Anot R.Karavaitienės, tai labai geri pavyzdžiai, taip nuolat laikomas pirštas ant puslo, žinoma, kas vyksta, greitai reaguojama į situacijas.
Apie ką kalbėtis?
Specialistė teigė, jog apskritai, jei įmonės nėra pasiruošusios išgirsti darbuotojo nuomonę, jeigu nėra pasiryžusios pokyčiams darbuotojo funkcijų, karjeros ar atlyginimo atžvilgiu, net neverta gaišti laiko metiniams pokalbiams vykdyti.
„Ir ypač tose įmonėse, kuriose yra labai daug darbuotojų, kai per skubėjimą nepavyksta skirti pakankamai laiko pokalbiui, viskas vykta atmestinai, skubotai, pavyzdžiui, darbuotoją sutinka koridoriuje ir iškart pakviečia jį pasikalbėti. Tada nėra nei pasiruošta, nei darbuotojas įspėtas, apie ką bus kalbama“, – kalbėjo R.Karavaitienė, paminėdama, kad darbuotojams reikėtų skirti 5–7 dienas tokiam pokalbiui pasiruošti, mat tik tada pokalbis yra kokybiškas ir turi prasmę.
Iš anksto turi būti numatyta, kaip bus vertinami rezultatai, pasiekti ar nepasiekti tikslai, galbūt matuojama pritrauktų naujų klientų skaičiumi, įvykdytu pardavimo planu, skambučių kiekiu ar kita.
Tiek vadovui, tiek darbuotojai reikėtų nepamiršti prieš metus išsikeltų tikslų ir per metinį pokalbį juos aptarti, kaip pavyko jų siekti, ar turimi norimi rezultatai, kas sekėsi, o kur galbūt darbai strigo, kokių problemų iškilo, ką būtų galima tobulinti.
„Vadovas taip pat turi klausti, kaip galėtų prisidėti prie tikslų siekimo, ką galėtų padaryti, kad darbuotojui labiau sektųsi, ko iš vadovo tikimasi, o ką galbūt darbuotojas galėtų pats padaryti, galbūt jam trūksta kokių nors mokymų, kursų, kur yra spragos. Juk darbuotojas kasdien dirba savo darbą ir jis pats geriausiai žino, kur yra trukdžiai, sunkumai, problemos ir ką būtų galima patobulinti. Galbūt įmonėje padaugėjo bendravimo su verslo partneriais iš užsienio ir matoma, kad ėmė stigti anglų kalbos žinių, tad gal reikia mokymų ar pereiti iš vienos srities į kitą“, – pasakojo R.Karavaitienė.
Per šiuos pokalbius turi būti aptarti ir tikslai kitiems metams bei veiksmų planas, kaip norimų rezultatų pasiekti, kas konkrečiai iki kokio termino turi būti įgyvendinta.
Svarbios detalės
„Reikia apgalvoti vietą, kurioje bus kalbamasi. Pokalbis direktoriaus kabinete yra senovinis variantas, tai lyg „ėjimas ant kilimėlio“.
Vieta turi būti neutrali, joje neturi jaustis stipri hierarchija, lyg darbuotojas yra menkesnis ir jis eina priimti bausmę“, – patarė R.Karavaitienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad metinį pokalbį reikėtų organizuoti atsižvelgiant į darbuotojų pareigas ir jų užimtumą tuo metu. Pokalbis neturėtų vykti pačiame darbų įkarštyje, taip nė vienas negalės susikaupti ir bus mąstoma tik apie tai, kad laikas yra gaištamas veltui.
Pagirti tik metų pabaigoje – neužtenka
Be to, kaip teigė pašnekovė, grįžtamasis ryšys yra būtinas ne tik metų pabaigoje, darbuotojai, ypač jaunoji karta, jaučia stokojantys grįžtamojo ryšio, norėtų vadovo įžvalgų išgirsti dažniau.
„Neužtenka, jei vadovas visus metus tyli ir tik metų pabaigoje pasako: „Gerai padirbėjai.“ To yra per mažai.
Kai darbuotojas sulaukia grįžtamojo ryšio, ima labiau stengtis, noriai atlieka užduotis, įdeda daugiau pastangų ir skiria daugiau dėmesio darbui. Tada ima mažėti ir darbuotojų kaita“, – kalbėjo ji.
