Kaip teigiama naujausioje ECB ataskaitoje, kurioje pateikiami kas ketvirtį atliekamos bankų apklausos rezultatai, 2022 m. ketvirtą ketvirtį paklausa buvo mažiausia nuo 2003-ųjų, kai ECB pradėjo rengti tokio pobūdžio apklausas. ECB pažymi, kad naujausią nuosmukį lėmė „kylančios palūkanų normos, žemas vartotojų pasitikėjimo rodiklis ir prastėjančios neliknojamojo turto rinkos perspektyvos“.
Apklausos, kurioje dalyvavo 151 euro zonoje veikiantis bankas, duomenimis, ši tendencija 2023 m. pirmą ketvirtį veikiausiai tęsis. Tačiau bankai savo ruožtu nurodė, kad per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius ekonominio neapibrėžtumo akivaizdoje patys griežtino kredito standartus – ECB teigimu, jie griežtėjo labiausiai nuo 2011 m. euro zonos skolų krizės laikų.
Pasak banko ING ekonomisto Carsteno Brzeski, visa tai rodo, kad pastarieji ECB sprendimai padidinti palūkanų normas jau daro reikšmingą poveikį.
Praėjusiais metais ECB palūkanas kėlė beprecedenčiu tempu, siekdamas pažaboti rekordinę infliaciją, kurios augimą pakurstė Rusijos karas prieš Ukrainą. Infliacija euro zonoje spalį pasiekė rekordinius 10 proc., tačiau gruodį nusmuko iki 9,2 proc. – tai leidžia manyti, kad gerokai sugriežtėjusi ECB pinigų politika yra veiksminga.
Manoma, kad per šį ketvirtadienį vyksiantį ECB Valdančiosios tarybos susitikimą bus susitarta pakelti palūkanas dar 50-ia bazinių punktų.
