Vieniems prieš akis – auksas ir deimantai, kitiems – kodų pinklės: štai kaip išmokė juos dirbti

Tai – visiškai skirtingos mokymo įstaigos, kuriose vietos atsirado ir kitokiam mokymo būdui.

„Tiesiog reikia įdėti darbo, ir pasieksi visko, ko nori“, – patikino 21 metų Ernestas, kuris Kauno taikomosios dailės mokykloje mokosi juvelyro profesijos.

Po mokslų jis skuba į juvelyro – meistro bei profesijos mokytojo Giedriaus Vonžodo dirbtuves. Būtent šis meistras pakvietė talentingą mokinį įgyti juvelyro profesiją pameistrystės būdu.

Giedrius turi sukaupęs 30 metų darbo patirties. Pats amato subtilybių kažkada jis išmoko dirbdamas kartu su gabiais meistrais, dabar to moko ir Ernestą.

„Noriu atiduoti duoklę – pertekti savo žinias, kad mūsų profesija neišnyktų“, – toks yra šio žmogaus požiūris į pameistrystę.

Kauno taikomosios dailės mokykla (toliau – KTDM) – vienintelė Lietuvoje, kurioje mokoma juvelyro amato, ir tai daroma maždaug keturis dešimtmečius. Vis dėlto pameistrystrė joje nėra masinis reiškinys, ir tai nulemia profesijų specifika.

Mat mokymo programos joje priklauso menų sričiai, o tai reiškia, kad jas baigę absolventai dažniausiai dirba individualiai, – ir juvelyrai, ir keramikai.

O pameistrystė – toks mokymo būdas, kurį pasirinkę mokiniai turi būti įdarbinami įmonėse ir darbuotis kartu su jiems paskirtu meistru.

„Išlaikėme tradiciją – turime parengę su dailiuoju metalo apdirbimu susijusias mokymo programas.

Pastaruoju metu, matydami ypatingą susidomėjimą juvelyrika, parengėme ir juvelyro mokymo programą.

Mūsų mokykloje mokymo bazė yra labai gera, mokymo įranga dirbtuvėse yra pati moderniausia, juolab kad šiuolaikinės technologijos padėjo praplėsti juvelyro darbų įvairovę“, – sakė KTDM direktorė Daina Rožnienė.

Kadangi mokykloje taikomosios dailės profesijų mokoma gausybę metų, dažniausiai buvę jos absolventai priima dabartinius mokinius atlikti praktikos pagal mokymų programas, bet pameistrystė kaip mokymo būdas pasirenkamas rečiau.

Seniau mokykloje buvo mokoma ir baldžių specialybės, tad pameistrių būdavo daugiau, nes jų reikėjo baldų įmonėms. Dabar situacija – kitokia.

„Mūsų ypatumas – pas mus kvalifikaciją įgyja individualia veikla užsiimantys meistrai. Jie negali priimti kitų žmonių į darbą, bet gali pasiimti mokinį ir jį mokyti savo dirbtuvėse.

Kita situacija, kuri palankesnė pameistrystei kaip mokymo būdui, tai – vizualinės reklamos gamintojo mokymo programa. Įmonių, užsiimančių tokia veikla, yra nemažai, ir jos noriai priima pameistrius, bet ir čia yra tam tikros specifikos.

Tos įmonės nėra didelės, ir jos specializuojasi, pavyzdžiui, vienos gamina reklamą ant tekstilės, kitos – tik turinio reklamą, pavyzdžiui, plakatus, trečios – maketuoja leidinius.

Bet mūsų mokykloje programa apimama visa vizualinės reklamos šakas, todėl mokiniai pameistrystrės būdu negali visą laiką mokytis vienoje įmonėje. Juos siunčiame trumpensniam laikui – keliems mėnesiams, kad išmoktų tam tikrų dalykų vienoje įmonėje, po to – kitoje.

Esame atsakingi už mokymo kokybę, todėl negalime siųsti mokinių dirbti pameistriais ten, kur nenaudojamos įvairios technologijos“, – paaiškino direktorė.

Dar viena atsiverianti niša – tai darbas pameistrystės būdu užsienio įmonėse. Mat juvelyro profesija – reta, nedaug yra pasaulyje mokyklų, suteikiančių tokią kvalifikaciją.

„Kaip tik šiuo metu tariamės dėl bendradarbiavimo galimybių su viena Italijos įmone, kuri gamina papuošalus su deimantais.

Tokie gebėjimai juk ne kiekvienam žmogui duoti – reikia ir kruoštumo, ir miklių rankų, tad ir Europos įmonėms reikia žmonių, gebančių dirbti ypač specifinį darbą.

Italų įmonė ieško jaunuolių, kurie turėtų techninius pradmenis, o po to juos mokys dar pusmetį ir nutars, kokia darbo pozicija vienam ar kitam juvelyrui yra tinkamiausia“, – sakė KTDM vadovė.

Pasak D.Rožnienės, per praktiką juvelyrai, kaip ir keramikai, dirba kartu su pavieniais meistrais ir iš jų mokomasi to, apie ką mokykloje sužino tik teoriškai.

Taigi pameistrys Ernestas – vienas tų KTDM mokinių, kuris norėjo išmokti, kaip įstatyti brangius akmenis į juvelyrinius papuošalus, ir tai jis padarė dirbamas kartu su meistru Giedriumi.

„Neturime galimybės mokyklos dirbtuvėse naudoti aukso, sidabro ar deimantų, tokios brangios medžiagos švietimo sistemai yra finansiškai per didelė našta. Tačiau technologijų išmokome naudodami pigesnes medžiagas, o meistrų dirbtuvėse pameistriai jau gali dirbti naudodami ir tauriuosius metalus. Be to, ten jie išmoksta ir to, kaip bendrauti su klientais“, – apie pameistrystės privalumus kalbėjo D.Rožnienė

Pasak D.Rožnienės, įgiję juvelyro kvalifikaciją – išmokę technikos, dauguma mokyklos absolventų toliau suka link studijų aukštosiose mokyklose, kuriose studijuoja dizainą. Tačiau yra ir tokių absolventų, kuriems labiau prie širdies – bižuterija. Jie imasi individualios veiklos, – gamina, kuria bei savo dirbiniais prekiauja įvairiose mugėse.

Informacinės technologijos (IT) – tai tik kodų margumynas kompiuterių ekranuose? Ir kad programuotojai, kaip ir įrangos testuotojai, kiauras dienas sėdi įsmeigę žvilgsnį į kompiuterius? Tačiau realybė, laimei, yra šviesesnė, nei IT gaubiantys mitai.

Tai paliudijo ir kompiuterinės įrangos testuotojo specialybės pameistrystės būdu besimokantis Domas – IT specialistai kone visada dirba komandose. O jose reikia ir gebėjimų kūrybiškai atlikti užduotis, ir socialinių įgūdžių, ir noro mokytis.

„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė“ TECHIN centro profesijos mokytoja Justina Balsė sakė, kad komunikabilumas yra labai svarbi ir programinės įrangos testuotojų, ir programuotojų savybė, nes jiems tenka dirbti komandose.

„Klaidingas yra įsitikinimas, kad programuotojai sėdi nepakildami nuo darbo stalo, įsmeigę akis į kompiuterio monitorių ir stebi spalvotas kodų eilutes. Taip nėra. Jiems nuolat tenka bendrauti su komandos nariais, analitikais, projektų vadovais“, – kalbėjo J.Balsė.

„Pameistrystė – ne tikslas, pameistrystė – tai būdas žmogui tapti geru profesionalu“, – patikino Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro (toliau – Vilniaus TECHIN) direktorius Mindaugas Černius.

Šie mokslo metai – pirmieji, kai išvien, tapusios Vilniaus TECHIN, dirba Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras ir Vilniaus technologijų mokymo centras.

Informacinių technologijų mokslai TECHIN centre taip pat turi svarbią vietą. Jame rengiami informacinių bei ryšių technologijų aptarnavimo technikai, multimedijos technikai, Java, JavaScript, PHP programuotojai, kompiuterinio projektavimo operatoriai bei kitų IT profesijų specialistai.

Lrytas.lt M.Černius yra sakęs, kad TECHIN centre yra galimybė pasirinkti mokslus pameistrystės būdu. Tokiu atveju yra pasirašomos trišalės – TECHIN, mokinio bei įmonės – bendradarbiavimo sutartys bei sudaromi mokymo grafikai.

„Kokybiška pameistrystė yra tada, kai randamas ir besimokančiam žmogui, ir darbdaviui priimtiniausias mokymo variantas“, – patikino M.Černius.

 

Nors TECHIN įsikūręs Vilniuje, jo mokiniai, kurie mokosi pameistrystės būdu, dirba ne tik sostinės, bet ir kitų miestų įmonėse. Pameistriai dažniausiai darbuojasi IT sektoriaus įmonėse, kurioms reikalingi kompiuterių bei kitokios technikos priežiūros meistrai.

„Mūsų mokymo centre pameistrystė yra kaip dualinio mokymo forma. Tai reiškia, kad mokymo įstaiga suteikia tas kompetencijas, kurių žmogus negali įgyti darbo vietoje.

Dirbdamas pameistriu mokinys įmonėje praleidžia 70 proc. viso mokymosi laiko, teorijoms mokslams mokykloje jo atitenka 30 proc.“, – sakė M.Černius.