Infliacija žmones verčia planuoti išlaidas. Jie prekybos tinkluose atidžiai stebi būtiniausių maistų produktų kainas ir perka ten, kur jos palankiausios. „Norfoje“ dauguma būtinųjų prekių yra pigiausios.
Sausis maisto kainų dar nesustingdė. Nors ekonomistai kalba apie mažėjančią infliaciją, maisto prekių parduotuvėse ji dar nemenksta.
Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Lauros Mociūnaitės, pernai gruodį, palyginti su 2021-ųjų gruodžiu, maistas buvo maždaug trečdaliu brangesnis.
Itin smarkiai per metus pabrango pieno produktai – 47 procentais, aliejus ir kiti riebalai – 40 procentų, tiek pat brango ir duona bei grūdiniai produktai.
„Maisto produktų kainų pokyčiams itin didelę įtaką darė išaugusios pieno ir grūdų supirkimo kainos Lietuvoje. Nors 2022-ųjų lapkritį žaliavinio pieno ir grūdų supirkimo kainos Lietuvoje per mėnesį sumažėjo atitinkamai 6,3 ir 1,3 proc., jų kainų lygis vis tiek liko aukštas“, – teigė L.Mociūnaitė.
Visi šie skaičiai liudija, kad maistas vis dar brangsta.
Atsižvelgia į poreikius
Vienoje lentynoje – pigiausi makaronai, kitoje – daugiau ar mažiau brangesni. Vienų sudėtis – kvietiniai miltai ir geriamasis vanduo, kitų – aukščiausios rūšies miltai, vanduo ir kiaušinių milteliai, o jei geltonesni – tai ir ciberžolės. Taigi maistinė vertė skiriasi nedaug, o kuriuos pirkti, dažnai nulemia kaina.
„Paslapčių čia nėra – dauguma pigiausių maisto prekių parduodamos pigiau nei jų savikaina. Jos nuostolingos ir gamintojams, ir pardavėjams.
Tačiau jos būtinos pirkėjams, todėl tos pačios prekių grupės kainodara pertvarkoma taip, kad būtinosios maisto prekės visiems žmonėms būtų įperkamos“, – sakė „Norfos“ prekybos tinklą valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Pasak jo, atsižvelgiant į socialinę pirkėjų padėtį būtiniausi maisto produktai parduodami kiek įmanoma pigiau, o patirti nuostoliai kompensuojami kilstelint kitų maisto prekių kainas.
Pigiausias maisto krepšelis
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, trečiąją šių metų savaitę – sausio 16–22 dienomis – iš dvidešimties būtinųjų maisto produktų – duonos, makaronų, kruopų, pieno ir kitų – penkiolika pigiausi buvo „Norfos“ prekybos tinkle.
Savaite anksčiau – sausio 9–15 dienomis – šių prekių dvidešimtuke „Norfoje“ pigiausiųjų buvo septyniolika. Taigi visuose penkiuose prekybos tinkluose kainos po truputį svyruoja.
Iš penkių prekybos tinklų duonos kainos „Norfoje“ dažniausiai būna mažiausios, tačiau kol kas jų kreivė visur dar kyla.
Pavyzdžiui, antrąją sausio savaitę tamsios duonos kilogramas joje kainavo 1,55 euro, šviesios – 1,74 euro, bet per savaitę kainos atitinkamai dar pakilo iki 1,74 ir 1,88 euro (kainos nurodytos su PVM). Tam didžiausią įtaką daro brangi žaliava – miltai.
„Norfos“ tinklui duona kepama Kėdainiuose esančioje „Rivonos“ – antrinės „Norfos mažmenos“ įmonės – kepykloje. Joje veikia visiškai automatizuota kepimo įranga, taigi naujos technologijos ir didelis darbo našumas sudaro prielaidas nedidelei duonos savikainai.
Batonai „Norfoje“ šiek tiek brangesni nei kai kuriuose kituose tinkluose – vidutinė mažiausia jų kilogramo kaina praėjusią savaitę siekė 1,9 euro.
„Šiuo metu vis dar esame uždarę batonų gamybos cechą – neįmanoma jų iškepti už konkurencingą kainą, nes energija tebėra brangi. Nenorime aukoti kokybės ir kepti jų iš bet kokių žaliavų, todėl užsakome juos kitose kepyklose“, – paaiškino D.Dundulis.
Pasak jo, paprastai gaminant pigiausius maisto produktus taupoma visur, kur tik įmanoma, bet tam yra ribos. Technologinis duonos ir batonų kepimo procesas visur panašus, bet skiriasi gamybos įranga, jos našumas, energijos sąnaudos, darbo jėgos poreikis, o svarbiausia – žaliavų kokybė. Ji turi būti gera, nes joks pirkėjas nepirks batono iš suplėkusių miltų.
Kainų priklausomybė
Miltų ir grūdų kainos yra tiesiogiai susijusios, duonos – taip pat. Už kilogramą kvietinių miltų – 0,7 euro. Tiek pastaruoju metu jie kainavo „Norfos“ parduotuvėse – pigiausiai iš visų tinklų.
„Miltams neišvengiamai įtaką daro grūdų kainos biržose, o jos labai didelės. Pagal jas šiuo metu, įskaitant PVM, kviečių kilogramo kaina siekia 0,42 euro, o lentynoje regima kvietinių miltų kilogramo kaina tėra 0,7 euro.
Vadinasi, kad grūdai būtų sumalti, išpilstyti į pakuotes, išvežioti į prekybos tinklų sandėlius, iš jų – į parduotuves, visiems šios grandinės dalyviams, atmetus PVM, reikia išsidalinti vos 0,23 euro. Dauguma tiekėjų už centą kitą to nesutinka daryti“, – patikino D.Dundulis.
Panaši ir makaronų kainodara. Pigiausiai jų taip pat galima nusipirkti „Norfoje“ – kilogramo pakuotei pakanka 0,98 euro.
„Makaronai – tai su vandeniu sumaišytų kvietinių miltų tešla, kuriai suteikiama forma ir kuri išdžiovinama. Į pigiausius makaronus kiaušinių nededama, tad savikainos išklotinėje dar atsiranda energijos kaina.
Vadinasi, atėmus miltų kilogramo kainą, makaronų pakeliui tenkančius 28 euro centus turi pasidalinti gamintojai, vežėjai ir prekybininkai.
Tai dar vienas įrodymas, kad nei gamybos įmonės, nei prekybininkai negali išgyventi vien iš pigiausių produktų gamybos ir prekybos“, – paaiškino D.Dundulis.
Perka ir patys fasuoja
Įvairios kruopos – grikių, ryžių, manų ir kitos – dar viena grupė prekių, kurių kainos palankiausios apsiperkantiems „Norfoje“. Paslapčių jų kainodaroje nėra.
„Kone visas kruopas perkame iš gamintojų po toną sveriančiuose didmaišiuose. Ten pat, kur ir mūsų tinklo centrinis sandėlis, – Kėdainiuose turime fasavimo įrangą, kuri naudojama biriems produktams į pakuotes išpilstyti.
Tai – verslo logika: perkant didelį kiekį produktų gaunama palankesnė kaina. Tačiau situacijų būna įvairiausių, ne visada ir mums pavyksta kruopų nupirkti pigiau, tad ir jų kainos lentynose svyruoja“, – paaiškino D.Dundulis.
Populiariausia – virta dešra
1,81 euro. Tiek pastaruoju metu „Norfos“ tinkle kainuoja kilogramas virtų dešrelių. Pigiausių prekių krepšelyje ši kaina už artimiausią šio produkto kainą pas konkurentus mažesnė maždaug euru.
„Pigiausių maisto produktų rinkinyje visuose tinkluose atsiduria antros rūšies virtos dešrelės. Tai natūralu, nes, pagal nustatytus gamybos standartus, aukščiausios rūšies virtose dešrelėse turi būti daugiausia mėsos, o ji brangi.
Pas mus bet kurios rūšies dešrelių kaina palankiausia pirkėjams dėl to, kad turime savo gyvulių skerdyklą ir mėsos perdirbimo cechą.
Kadangi patys gaminame dešreles, ir žaliava pigesnė, ir kelias iki prekybos trumpesnis, tad ir savikaina mažesnė“, – paaiškino D.Dundulis.
Mažiausių kainų kategorijoje virta dešra „Norfoje“ taip pat kainuoja pigiausiai: kilogramas – 1,26 euro. Pasak pašnekovo, jos paklausa didelė ir jos pardavimas sudaro apie 30–40 proc. įvairių rūšių virtos dešros apyvartos.
Vanduo ir pienas
Geriamasis vanduo, kurio pakuočių neženklina populiarių prekės ženklų etiketės, „Norfoje“ itin pigus. Jo litrui pakanka 20 euro centų. Paprastai geriamojo vandens savikainą sudaro pakuotės kaina ir logistikos sąnaudos, o į garsių prekės ženklų produktų savikainą įskaičiuojamos dar ir reklamos išlaidos.
Pigiausias iš visų penkių tinklų „Norfoje“ yra ir pienas bei jo produktai – kefyras, grietinė, varškė. Visa tai gaminama „Rivonos“ padalinyje – Alytaus pieninėje.
Pagal mažiausių kainų prekybos tinkluose vidurkį litras geriamojo pieno „Norfoje“ pastaruoju metu kainavo 0,76 euro – maždaug 0,19 euro pigiau nei artimiausio konkurento parduotuvėse.
„Ir pieninei Alytuje, ir prekybai geriamasis pienas yra nuostolingas produktas, bet jis pirkėjams yra viena būtiniausių prekių.
Kefyras, kaip ir pienas, pas mus pigiausias, o grietinės ir kitų riebiųjų pieno produktų kainos jau lenktyniauja su laiku – netrukus jie ims pigti, sviesto kainos jau smuktelėjo.
Fermentiniai sūriai, nors ir patys juos gaminame, „Norfoje“ nėra pigiausi – neįstengiame sumažinti gamybos savikainos. Būna, kad daug sūrių nuperkame iš kitų gamintojų Lietuvoje bei Lenkijoje, būna, kad ir mūsų pagamintų sūrių nuperka kiti užsakovai“, – kalbėjo D.Dundulis.
O štai varškės kainos „Norfoje“ dar niekam nepavyko nukonkuruoti. Pastaruoju metu jos kilogramas kainuoja 4,54 euro, arba 0,63 euro pigiau nei artimiausio konkurento tinkle.
Tai taip pat „Rivonos“ gamybos teikiamas privalumas. Įmonė ypač daug varškės pagal užsakymus gamina ir viešojo maitinimo įstaigoms, ir kitoms gamybos įmonėms, taigi didelė paklausa suteikia galimybę sumažinti šio produkto kainą parduotuvėse apsiperkantiems žmonėms.
Palieka vietos mažiausiems
Narvuose laikomų vištų kiaušiniai ir rapsų bei saulėgrąžų aliejus – dar kelios prekės, kurių kainos palankiausios pirkėjams. Tiesa, ir kiaušinių, ir saulėgrąžų aliejaus kainas smarkiai buvo išpūtęs karas, nes nutrūko jų importas iš Ukrainos.
„Dažnai mūsų tinkle kainos pirkėjams palankiausios dėl to, kad turime savo gamybos cechus. Mes gerai žinome, kokia žaliavų kaina, kokia – energijos ir kokia produktų savikaina.
Žinodami visa tai smarkiai nesipriešiname ir kitų produktų gamintojams, ypač smulkiosioms įmonėms, nes svarbu, kad jos išliktų.
Smaugiamos supirkėjų jos dirbtų nuostolingai ir ilgai netemptų – pasitrauktų iš rinkos. O tai būtų blogiau ir pačiai valstybei, ir vartotojams, nes maža pasiūla reiškia ne ką kita kaip dideles kainas“, – apibendrino D.Dundulis.
