Daugelis kroatų įsitikinę, kad, kunas pakeitus į eurus, kavinės, mažmenininkai ir paslaugų teikėjai tuo naudojasi ir kelia kainas, rašo „bbc.com“.
Vietos žiniasklaidoje nuo metų pradžios gausu skundų dėl kainų didinimo. Pagrindinėje Zagrebo aikštėje atlikta lankytojų apklausa patvirtina, kad jie sunerimę.
„Tai labai painu“, – sako Vina, o jos draugės Monika ir Tonka jai pritaria. „Atrodo, kad pigiau, bet iš tikrųjų labai brangu. Ką tik sumokėjome šešis eurus už dvi kavas ir kolą – buvau šokiruota“.
Kita vietinė gyventoja, Živana, mano panašiai. „Visi šie kainų kilimai prasidėjo birželį, – sako ji. – „Dabar viskas atsidūrė dėmesio centre ir yra dar blogiau. Mes nesame patenkinti vyriausybe ir tuo, kaip ji sprendžia šią situaciją“.
Aistros įsiplieskė taip, kad Kroatijos vyriausybė manė turinti įsikišti. Ji sukvietė mažmenininkus į posėdžius, kad įspėtų juos, jog netoleruos nepagrįsto kainų kilimo. Įmonės pareiškė esančios pasipiktinusios, kad vyriausybė suteršė jų reputaciją.
Tačiau valdžios institucijos aiškiai jautė, kad negali sau leisti, jog euras taptų slapto pasipelnymo sinonimu. Vyriausybė nurodė mažmenininkams užtikrinti, kad kainos nebūtų didesnės už gruodžio 31 d. buvusias kainas.
Valstybiniai inspektoriai per savaitę iškėlė bylas beveik 200 nepaklusnių mažmenininkų.
Žinoma, yra manančiųjų, kad didysis kavos ginčas tėra niekai. Barmenas Luka, dirbdamas bare šurmuliuojančioje Zagrebo Gėlių aikštėje, įtaria, jog žmonės įsižeidžia dėl nieko.
„Prieš įvedant eurą mūsų kainos buvo nurodytos eurais, – sako jis. Dabar jie sako, kad mes per brangūs, bet kainos tokios pat, kaip ir prieš Naujuosius metus.“
Kilus triukšmui dėl kainų kilimo – tikro ar įsivaizduojamo – būtų lengva pamiršti, kodėl Kroatija nusprendė prisijungti prie euro zonos. Iš tiesų narystė bendroje valiutos sąjungoje buvo viena iš narystės ES 2013 m. sąlygų.
Kitos valstybės narės įrodė, kad įsipareigojimas yra viena, o tikrasis euro įvedimas – visai kas kita. Kroatijos kaimynė Vengrija iš pradžių planavo 2007 m. atsisakyti forinto. Tačiau praėjus 16 metų ji ir toliau tvirtai stovi už euro zonos ribų.
Lenkija, Rumunija, Švedija ir Čekija teoriškai privalo įsivesti eurą. Tačiau nė viena iš jų neplanuoja to padaryti. Tik Bulgarija, atrodo, ketina prisijungti prie bendros valiutos 2024 m.
Dėl to Kroatijos ryžtas atitikti euro konvergencijos kriterijus atrodo dar įspūdingesnis. Jis atspindi daugelį veiksnių: infliaciją, vyriausybės biudžeto deficitą, šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį bei ilgalaikių palūkanų normų stabilumą įstojus į ES.
Valiutos kurso stabilumas buvo beveik savaime suprantamas dalykas, turint omenyje, kad 1994 m. sukūrusi savo nacionalinę valiutą Kroatija susiejo kuną su Vokietijos marke. Vėliau ji buvo susieta su euru.
Kroatijos nacionalinio banko valdytojas Borisas Vujčičius sako, kad visa tai reiškė, jog jo šalis, jos įmonės ir žmonės buvo labai gerai pasirengę bendros valiutos įvedimui. Įmonių, vyriausybės ir namų ūkių skolos jau buvo išreikštos eurais arba susietos su euru. Dabar visos pajamos išreikštos ta pačia valiuta kaip ir skolos.
Kroatijos vyriausiasis bankininkas mano, kad įsipareigojimas įsivesti bendrąją valiutą toli gražu nepadidino kainų, o apsaugojo šalį nuo didžiausios infliacijos, kuri per pastaruosius metus smogė euro zonai nepriklausančioms šalims.
„Galima pastebėti, kad Kroatijos atveju krizės poveikis buvo daug mažesnis, nes rinkos jau buvo įvertinusios tai, kad įstojome į euro zoną“, – sako B.Vujčičius.
Dabar Kroatijos įmonės tikisi proveržio dėl euro ir dėl to, kad bendros valiutos įvedimas sutapo su Kroatijos naryste Šengeno erdvėje.
Pastaroji gerokai palengvina gyvenimą Europos turistams, atvykstantiems į šalį automobiliu ar autobusu, nes jiems nebereikės laukti nesibaigiančiose eilėse pasienio punktuose. O euro įvedimas reiškia, kad lankytojams nereikės grumtis su apgaulingais valiutų keitimo kursais valiutos keitykloje.
Todėl tikimasi, kad Kroatijos turizmo pramonė, kuri sukuria apie penktadalį Kroatijos BVP, gaus postūmį.
Kroatijos nacionalinės turizmo tarybos patarėjas Dubravko Miholikas stebėjo komentarus kelionių tinklalapiuose tose šalyse, iš kurių atvyksta daugiausia poilsiautojų, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje. „Jie sako, kad tai puiku, pagaliau mums nereikės keisti pinigų“, – pastebi jis.
Ekspertai taip pat prognozuoja, kad Kroatijos eksportuotojams bus į naudą tai, kad bendra valiuta panaikins paskutinį trinties šaltinį tarpvalstybinėje ES prekyboje.
„Per mažiau nei dešimtmetį nuo narystės ES prekių eksportas išaugo daugiau nei dvigubai, – sako Kroatijos prekybos rūmų vyriausiasis ekonomistas Goranas Saravanja. – Dabar euro zonai nepriklausančios įmonės, kurios galvoja apie įsikūrimą Europoje, žiūri ne į 19, o į 20 šalių.
„Dėl savo geografinės padėties jau dabar esame patrauklūs logistikos srityje. Dabar bus postūmis dėl Šengeno erdvės ir euro, nors ir yra papildomų išlaidų“.
Jei prognozės teisingos, nauda turėtų paaiškėti per kelerius ateinančius metus. Tačiau kol kas Kroatijos vartotojai labiau nerimauja dėl to, kad jiems teks patuštinti kišenę, kol jie pripras prie naujos valiutos.
