„Renault“, „Oetker“, „Nike“, „Starbucks“ ir kitos tarptautinės kompanijos pernai pavasarį skelbė nutrauksiančios veiklą Rusijoje.
„Nėra kelio atgal“, – skambiai paskelbė prekybos holdingo „Tengelmann“ savininkas Christianas Haubas, perdavęs savo 27 filialus Rusijos investuotojams.
Atrodė, kad Vakarų kapitalas netrukus visai apleis karą pradėjusią valstybę. Tačiau, kaip rodo skaičiai, taip toli gražu nenutiko.
Skaičiai – itin menki
Šveicarijos Sankt Galeno universiteto ir verslo mokyklos IMD analitikai atliko tyrimą, kuris parodė, kad iš tiesų Rusiją paliko netgi mažiau nei dešimtadalis ten veikusių Vakarų įmonių.
„Mūsų duomenimis, iki praėjusių metų lapkričio pabaigos savo verslą ten buvo pardavusios vos 8,5 proc. Rusijoje dirbusių Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G7) valstybių“, – paskelbė tyrimo autoriai Simonas Evenettas ir Niccolo Pisani.
Tyrėjai prie pasitraukusių kompanijų priskyrė ir tas, kurios pardavė bent vieną valdytą antrinę įmonę, nors jų galėjo būti ir daugiau.
Tai iš esmės patvirtino šiek tiek anksčiau Kijevo ekonomikos mokyklos atliktą analizę – jos duomenimis, iš Rusijos pasitraukė vos 5 proc. užsienio kompanijų.
Išsiskiria Vokietija
Tad darbai kol kas labai skiriasi nuo pažadų. Iki karo Rusijoje veikė 1404 kompanijos, turinčios pagrindines būstines ES arba G7 valstybėse. Jos Rusijoje turėjo 2405 antrines įmones arba valdė pagrindinius jų akcijų paketus.
Per devynis karo mėnesius pasitraukė tik 120 bendrovių. Galima daryti išvadą, kad pirmiausia taip pasielgė tos kompanijos, kurioms ten ne itin sekėsi. Mat uždarytoms arba perleistoms bendrovėms teko tik 6,5 proc. visų Rusijoje veikiančių Vakarų įmonių pelno.
Daugiausia įmonių – 30 – Rusijoje atsisakė JAV kompanijos. Suomijos verslininkai jų paliko 15, kur kas didesnės Vokietijos – vos 14, Jungtinės Karalystės – 13.
Tad iki šiol Rusijoje tebeveikia 1284 Vakarų kompanijų antrinės bendrovės.
Daugiausia jų iš Vokietijos (19,5 proc.), o antroje vietoje yra Kipras (16,4 proc.). Tiesa, už pastarosios valstybės įmonių dažniausiai slepiasi akcininkai iš pačios Rusijos.
Neskuba užtrenkti durų
Anot tyrėjų, priežastys, dėl kurių nepaliekama rusų rinka, yra įvairios. Vienos įmonės aiškina nenorinčios mesti paprastų klientų, kurie neva niekaip nesusiję su karu Ukrainoje. Kitos baiminasi prarasti ilgalaikius ryšius su tiekėjais ar partneriais. Farmacijos kompanijos neretai aiškina, kad jų produktai yra būtini.
Kita vertus, palikti Rusiją yra sudėtinga. Nemažai Vakarų kapitalo įmonių norėtų parduoti ten valdomas bendroves, bet negali rasti pirkėjų arba trukdo Kremliaus sukurtos kliūtys.
Tokie procesai gali užtrukti labai ilgai, tačiau ateityje greičiausiai verslo Rusijoje atsisakiusių kompanijų dalis tik didės.
Vis dėlto kai kurios nenori visiškai trenkti durimis. Pavyzdžiui, „Nissan“ arba „McDonald’s“ yra pasilikusios galimybę ateityje išpirkti verslą, jei pasikeistų geopolitinė padėtis.
Parengta pagal „Manager-Magazin.de“.
