Kaip Eltą informavo Nacionalinė teismų administracija (NTA), Lietuvos teismų įsiskolinimai už praėjusius metus yra padengti iš 2023 m. biudžeto ir šiuo metu jų nėra. NTA duomenimis, Lietuvos teismų įsiskolinimai prekių ir paslaugų išlaidoms 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 1,66 mln. eurų. Iš jų didžiausios skolos susidarė pašto paslaugoms – 936 tūkst. eurų – ir komunalinėms paslaugoms – 532 tūkst. eurų.
Taip pat, anot NTA, teismai turėjo skolų ir kitoms išlaidoms, pvz., už vertimų paslaugas – 73 tūkst. eurų.
„Didžiausius įsiskolinimus patyrė apylinkių teismai, nes šie teismai pristato didžiausią kiekį procesinių dokumentų, be to, apylinkių teismai turi daugiausia pastatų (nes rajonuose veikia atskiri teismų rūmai), kurių dalis yra energetiškai neefektyvūs bei seni, todėl tenka mokėti didesnes lėšas už komunalines paslaugas“, – teigiama NTA atsakyme Eltai.
Teisėjų tarybos pirmininkė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja S. Rudėnaitė pasakojo, kad pernai dėl teismų įsiskolinimo už paslaugas Lietuvos paštui Vyriausybės prašyta 2,5 mln. eurų, tačiau po biudžeto svarstymų Seime teismų sistema gavo tik 2 mln. eurų.
Pasak S. Rudėnaitės, beveik 1 mln. eurų jau išleisti praėjusių metų įsiskolinimams Lietuvos paštui padengti, o, anot jos, žvelgiant į likusią sumą ir vertinant šių metų perspektyvą, galima daryti išvadą, kad po pusmečio teismai vėl susidurs su skolomis Lietuvos paštui.
„Pagal prognozes, kurias darė mūsų finansininkai, gaunasi taip, kad visiems metams pašto paslaugoms pinigų neturime, turime pinigų pusmečiui, o tada vėl susidursime su skolomis“, – tvirtino Teisėjų tarybos pirmininkė.
Pašnekovės teigimu, dar užpernai Lietuvos paštas pakėlė įkainius už paslaugas 2,5 karto, vėliau kainos padidintos dar kartą.
„Mums sakė, kad reikia mažinti pašto išlaidas, bet jų neįmanoma sumažinti, jų negalima atsisakyti, Lietuvos paštas yra vienintelis, kuris tokias paslaugas mums teikia“, – situacijos keblumą apibūdino S. Rudėnaitė.
Anot jos, deja, bet teismai negali atsisakyti Lietuvos pašto, kuris pristato teismų procesinius dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims, paslaugų. „Nagrinėti bylos, neįteikęs procesinio dokumento asmenims, negali“, – pažymėjo S. Rudėnaitė.
Teisėjų tarybos pirmininkė taip pat neatmetė, kad, jei ir toliau augs komunalinių paslaugų įkainiai, teismai gali ir šiuo atveju susidurti su skolomis. „Dabar komunalinių paslaugų įkainiai labai padidėję, tai kaip čia išsisuks teismai, nežinau. Kai kurie teismai daro visuotinio nuotolinio darbo dienas, tarkime, penktadieniais, tam, kad galima būtų sutaupyti. Aišku, negali taip būti, kad niekas neateitų į teismą, vis tiek kažkam reikia būti, jei į teismą ateitų, kreiptųsi koks žmogus. Bet bandoma kažkiek dirbti nuotoliniu būdu, kad susitaupytų išlaidos komunaliniams mokesčiams“, – pasakojo S. Rudėnaitė.
