Tik Prancūzijoje esančio Šampanės regiono vyndariai savo putojantį gėrimą gali vadinti šampanu. O jo kasmet pasauliui prireikia vis daugiau.
„Pernai šampanas vėl lydėjo žmones, kurie džiaugėsi pasibaigusiais karantino apribojimais ir vėl rengė vakarėlius, keliavo“, – džiūgavo Prancūzijos šampano namų asociacijos prezidentas Davidas Chatillonas.
Pernai gamintojai pardavė 326 mln. šio gėrimo butelių – 1,6 proc. daugiau negu iki tol rekordiniais 2021-aisiais. O bendra gamintojų apyvarta pirmąsyk viršijo 6 milijardus eurų – taip paskelbė asociacija, vienijanti 340 šampano namų ir 16 tūkst. vynuogių augintojų.
Tiesa, ne visur sekasi vienodai. Antai pačioje Prancūzijoje buvo parduota 138 mln. butelių – 1,7 proc. mažiau nei 2021 metais.
Priežasčių yra ne viena. Pirmiausia, šalyje ne pirmus metus smunka paties vyno vartojimas. Antra, jaunimas dažniausiai renkasi itališką proseką arba panašius putojančius gėrimus. Juk jie kelis kartus pigesni negu šampanas, kurio gamyba yra sudėtinga, o fermentuoti jį tenka bent jau 15 mėnesių.
Pernai jo gamintojai 57 procentus produkcijos pardavė užsienyje, o didžiausios eksporto rinkos buvo JAV, Didžioji Britanija, Japonija ir Vokietija. Prieš dešimtmetį buvo eksportuojama gerokai mažiau – apie 45 proc. šampano.
Didžioji dalis šio gėrimo klientams pateko iš stambiųjų šampano namų, tokių kaip „Moët & Chandon“ ar „Vranken-Pommery“ – jie pardavė 237 mln. butelių. Apie 31 mln. butelių realizavo gamintojus vienijantys kooperatyvai, o likusius 58 mln. butelių – smulkieji gamintojai.
Artimiausiais metais rekordai gali būti pagerinti, jei ir toliau augs paklausa. Mat 2022-aisiais vynuogių derlius buvo ir gausus, ir aukštos kokybės.
