Žaliakalnio ir Aleksoto funikulieriai įrengti tarpukariu ir yra vienos seniausių tokio tipo transporto priemonių Europoje, kurios vis dar veikia. Prižiūrėti istorinį palikimą, kuriam jau 88 ir 92 metai, nėra lengva.
Turistai į Kauną kartais atvyksta vien dėl to, kad galėtų pasivažinėti šiais keltuvais. O štai prie Žaliakalnio funikulieriaus sutikta kaunietė Jolanta Sirtautienė prisipažino, kad juo kėlėsi pirmą kartą.
„Patyriau ypatingų emocijų. Vagone važiavau viena, buvo įdomu pasidairyti, tik nežinojau, kaip elgtis, kada keltuvas sustos ir kurios durys atsidarys. Bet potyris labai įdomus“, – šypsojosi moteris.
Keltuvą teko sustabdyti
Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje norintys pakilti į Žaliakalnį ar nusileisti į Kauno centrą tarpukariu – 1931 metais – pastatytu funikulieriumi rasdavo užrakintus vartus ir ant jų pakabintus du skelbimus.
Viename buvo pranešama, kad funikulierius neveikia dėl techninių kliūčių, kitame – kad ieškoma funikulieriaus mašinisto už 600 eurų atlygį per mėnesį į rankas.
Darbuotojo buvo ieškoma, nes ilgametis šio keltuvo mašinistas išėjo į pensiją.
Išsipildė slapta svajonė
Ilgai ieškoti naujo mašinisto nereikėjo. Jau du mėnesius Žaliakalnio keltuvą valdo Albertas Banevičius.
Vyras buvo profesionalus vairuotojas, iki pensijos ne vienus metus dirbo bendrovėje „Kautra“, buvo šios įmonės ūkio dalies vadovas.
„Kai išėjau į pensiją, patiko kelerius metus skirti laiką sau. Tačiau kai viskas pradėjo brangti, supratau, jog be darbo gyventi bus sunku. Tyliai pasvajodavau, kad būtų šaunu dirbti prie funikulieriaus, nes gyvenu netoli, Žaliakalnyje, kartais keltuvu naudojuosi pats“, – pasakojo kaunietis.
Likimas pats pasirūpino, kad jo svajonė išsipildytų. Skelbimą, kad ieškoma mašinisto, internete pamatė Vilniuje gyvenantis kauniečio krikšto sūnus ir apie tai pranešė krikštatėviui.
A.Banevičius pasakojo, kad iš pradžių mokymai vyko įmonėje „Kauno liftai“, kuriai Žaliakalnio funikulierius priklauso, nes jo veikimo principas panašus į liftų. Praktiškai valdyti keltuvą mokė ankstesnis mašinistas.
„Darbas nėra sudėtingas, nes keltuvo mechanizmas automatizuotas, bet reikia atidumo ir atsakingumo, kad abu vagonai tolygiai judėtų, nes būna, kad viename važiuoja 15 žmonių, kitame – nė vieno“, – darbo subtilybes atskleidė A.Banevičius.
Ryte mašinistas apvalo keltuvo bėgius, nes ant jų būna prikritę medžių šakų, atidaro apačioje, V.Putvinskio gatvėje, esantį paviljoną, užlipa laiptais ant kalno ir įsitaiso pastate.
Mašinistas turi paimti ir mokestį už kelionę. Keleiviai moka grynaisiais po 1 eurą už pasivažinėjimą į vieną pusę.
Jis atlieka ir smulkius funikulieriaus priežiūros darbus. Jei reikia didesnio remonto, to imasi „Kauno liftų“ specialistai, kurie sugeba suremontuoti šveicarišką įrangą.
A.Banevičius džiaugėsi, kad keltuvu naudojasi nemažai kauniečių, dažniau jie keliasi į kalną. Taip pat užsuka nemažai turistų iš užsienio šalių. Per dieną būna ir 40, ir 120 keleivių.
Tobulinosi visus metus
Žaliakalnio funikulieriaus mašinisto A.Banevičiaus patirtis dar nedidelė, o štai Aleksoto funikulierių prižiūri ne naujokai.
Ketvirtus metus mašinistu dirbantis Vitalijus Gurevičius pasakojo, kad ilgai dirbo privačioje įmonėje, gaminusioje ir prižiūrėjusioje neįgaliesiems skirtus keltuvus. Ilgainiui pradėjo ieškoti ramesnio darbo. Bendrovė „Kauno autobusai“, valdanti Aleksoto funikulierių, kaip tik ieškojo mašinisto.
Keltuvų darbo principą jau išmanęs kaunietis teorijos pasimokė „Kauno liftuose“, o praktiškai valdyti funikulierių išmokė senasis mašinistas.
„Šis keltuvas kitoks negu Žaliakalnyje. Ten darbas automatizuotas. Čia išsaugota visa rankomis valdoma senoji autentiška įranga. Todėl reikėjo net metų, kol supratau, kad ją sugebu valdyti, kad vagonus pagaliau išmokau sustabdyti švelniai. Kaip valdyti funikulierių, papasakoti sunku, tai reikia pajusti“, – atviravo V.Gurevičius.
Keleiviai bando ir iššokti
Funikulieriaus vagonai gali judėti ne didesniu kaip 1,5 metro per sekundę greičiu. Jei greitis viršijamas, suveikia automatinė stabdymo sistema. Tokia sistema yra ne tik ant kalno esančiame pastate, bet ir vagonuose.
Mašinistas radijo ryšiu bendrauja su vagonuose dirbančiais palydovais, nes iš kabinos nesimato, kas vyksta kalno papėdėje.
„Pasitaiko įvairių keleivių. Reikia žiūrėti, kad kas nors nebandytų pasinaudoti vagonuose esančiais rankiniais stabdžiais. Keltuvu naudojasi nemažai mokinių. Yra buvę atvejų, kad jie, norėdami pasirodyti, bandė iššokti iš keltuvo, kai jis judėjo. Palydovai reikalingi tam, kad nebūtų nelaimingų atsitikimų“, – pasakojo mašinistas.
Vokiečiai dar didžiuojasi
Vagone dirbanti Tatjana Skakunova antrino mašinistui, kad kai kurie keleiviai būna pikti ar nedrausmingi.
„Žmonės pyksta, kad viskas brangu, brangu ir keltuvu naudotis. Jaunuoliai bando pasirodyti prieš merginas ir kvailioja, juos tenka drausminti. Bet nemažai žmonių džiaugiasi, sako, kad patiria malonių emocijų“, – pasakojo T.Skakunova.
Dalis turistų atvyksta jau žinodami keltuvų istoriją.
„Aleksoto funikulieriaus elektros įrenginiai yra vokiečių bendrovės AEG, o įranga – šveicarų bendrovės „Theodor Bell & Cie. AG Kriens“ gamybos.
Todėl šveicarai ir vokiečiai ypač domisi šiuo paveldu, specialiai atvyksta juo pasivažinėti, didžiuojasi, kad jų šalyse sukurta įranga tebeveikia“, – pasakojo T.Skakunova.
Parodo ir pastato rūsį
Jei keleiviai domisi funikulieriais, darbuotojai pakviečia juos į kalno viršuje, Amerikos Lietuvių gatvėje, esantį pastatą ir surengia nedidelę ekskursiją.
Pastato rūsyje galima išvysti autentišką vokišką ir šveicarišką įrangą, pirmame aukšte pamatyti mašinisto kabiną ir apžiūrėti kelis kambarius. Juose kabo istorinės fotografijos ir apie funikulierių pasakojantys dokumentai.
V.Gurevičius pasakojo, kad statant funikulierių rūsyje pirmiausia buvo įrengtas mechanizmas, tik po to pastato perdanga ir ant viršaus pastatytas namukas. Jame tarpukariu bei kurį laiką dar ir sovietmečiu mašinistas ne tik dirbdavo, bet ir gyvendavo.
„Domėjausi funikulierių istorija. Pavyko sužinoti, kad seniausias veikiantis keltuvas Europoje yra Vengrijos sostinėje Budapešte. Jis įrengtas 1870 metais. Taip pat senas ir Ukrainoje, Kijeve, esantis keltuvas, įrengtas 1905 metais. Tačiau ukrainietiškas keltuvas jau stipriai pakeistas, o kiek originalių detalių likę vengriškame, sunku apsakyti.
Gali būti, kad Aleksoto funikulierius yra autentiškiausias“, – svarstė V.Gurevičius.
Brėžinius kūrė iš naujo
O kaip veikia 1935 metais atidarytas Aleksoto funikulierius?
„Kaip šveicariškas laikrodis“, – šypsojosi 30 metų jį prižiūrintis mechanikas Vygantas Miklaševičius. Anksčiau vyras dirbo ir mašinistu.
Mechanikas pasakojo, kad originalių dokumentų apie funikulieriaus įrangą nėra išlikę.
„Jie dingo Antrojo pasaulinio karo metais arba pokariu. Daugiausia žinių yra surinkę ir paskelbę žurnalistai. Teko matyti šio funikulieriaus pasą. Jame pateikta informacija, kurią tarpukariu skelbė spauda“, – kalbėjo V.Miklaševičius.
Sovietmečiu funikulierių tyrinėjo ir jo brėžinius iš naujo padarė tuomečio Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) mokslininkai.
„Įrangą patikriname kartą per mėnesį. Kartą per metus dvi savaites funikulierius neveikia, atliekami įvairūs remonto darbai. Nors technika ir įranga sena, dar patikimai tarnauja, kai reikia, detales restauruojame patys“, – pasakojo mechanikas.
Prieš 11 metų kapitališkai buvo suremontuoti bėgiai ir restauruoti abu keltuvo vagonai, pakeistas vagonų kėlimo lynas, varomieji ir kreipiamieji ratai. Prieš 5 metus atnaujinti funikulieriaus pastatai, laiptai.
Buvo įsmukusi net stirna
V.Miklaševičius neslėpė, kad darbo metu yra tekę patirti išbandymų. Kartą dėl per didelio greičio įsijungė automatiniai stabdžiai. Keltuvu kėlėsi darželinukai.
„Jei stabdžiai suveikia, mašinistas pirmiausia turi pulti prie vagono ir išleisti keleivius, pasirūpinti, kad jie greta esančiais laiptais saugiai pasiektų apatinę ar viršutinę aikštelę, o tik tada rūpintis keltuvu. Taip ir padariau.
Auklėtoja vaikams buvo liepusi atsigulti ant grindų, kad jie nepargriūtų ir nesusižeistų.
Iš dalies ir tos moters dėka nelaimės pavyko išvengti“, – prisiminė V.Miklaševičius.
„Nemalonus incidentas buvo ir prieš kelerius metus. Pro keltuvą supančios tvoros apačią pralindo ir palei bėgius lakstė stirna. Aplinkosaugininkai neskubėjo atvykti, policijos pareigūnai ją vaikė, kol stirna peršoko tvorą.
Iš nuovargio ar išgąsčio gyvūnas čia pat nugaišo“, – prisiminė funikulieriaus darbuotojas.
Sovietmečiu keltuvas buvo prispaudęs funikulieriaus darbuotoją.
Sulaukė ketvirčio milijono keleivių
Greta Makūnaitė
Bendrovės „Kauno autobusai“ atstovė
„Aleksoto funikulieriuje dirba du mašinistai. Norint jais tapti, rengiami specialūs kursai. Su problema ieškant tokio profilio darbuotojų nesame susidūrę, nes norinčių ir sugebančių išmokti tokį darbą yra.
Tai išskirtinis įrenginys, kurį prižiūrėti reikia specifinių žinių ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Tokių specialistų darbas įmonėje labai vertinamas.
Kad funikulierius galėtų saugiai kelti keleivius, atliekami periodiniai jo priežiūros darbai. Detalės, kurių reikia gedimams pašalinti, dažniausiai restauruojamos.
2022 metais keltuvu naudojosi apie 24 tūkstančius keleivių. Didesni keleivių srautai pastebimi vasarą, kai mieste apsilanko daugiau turistų.
Ši unikali transporto priemonė įtraukta į istorijos ir kultūros paveldo sąrašus ir yra daugiau traukos objektas, kuris finansinės naudos neduoda.
2022 metais funikulieriui išlaikyti reikėjo daugiau kaip 120 tūkst. eurų, pajamų iš bilietų pardavimo gauta kiek mažiau kaip 30 tūkst. eurų.“
Bendrovė sieks gauti ir europinių lėšų
Jonas Guzavičius
Bendrovės „Kauno liftai“ generalinis direktorius
„1931 metais įrengtam Žaliakalnio funikulieriui jau 92 metai, todėl natūralu, kad retkarčiais jį reikia remontuoti.
Įsigyti elektroninių dalių nesunku, jas gamina šiuolaikiniai gamintojai. Kur kas sudėtingiau dėl senų keltuvo dalių. Kai kurių vis dar turime arba bendrovės mechanikai sugedusias sugeba restauruoti.
Sieksime gauti europinių lėšų, kad galėtume įsigyti originalių dalių iš jų gamintojų, dirbančių užsienio šalyse ir besispecializuojančių tokių detalių gamyboje. Pačiai įmonei pirkti tokias detales būtų nepakeliama našta.
Ieškodami naujo mašinisto keliame tam tikrus reikalavimus. Norime, kad žmogus ne tik būtų technikos specialistas, bet ir mokėtų bendrauti su žmonėmis.
„Kauno liftai“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kuri rengia tokius specialistus. Mūsų parengti darbuotojai dirba ir Aleksoto, ir Gedimino kalno keltuve Vilniuje.
Žaliakalnio funikulieriumi per metus pasinaudoja apie 5 tūkstančius keleivių. Pinigų, kurie gaunami už bilietus, užtenka sumokėti už elektros energiją ir mašinisto atlyginimui.“
