Tai rodo Registrų centrui pateikti dokumentai.
I. Udovickis pastaruoju metu nekomentuoja nieko, kas susiję su jo verslu. Tačiau gruodį neeiliniame BKT akcininkų susirinkime jis, iš esmės būdamas vieninteliu balso teisę turinčiu akcininku su 70 proc. paketu, nutarė pakeisti įmonės įstatus – pagal juos visus svarbiausius sprendimus dabar gali priimti du trečdalius balsų turintys akcininkai, o ne tris ketvirtadalius, kaip buvo iki tol.
Registrui centrui pateiktame gruodžio 23-ąją įvykusio akcininkų susirikimo protokole rašoma, kad įmonei „Belaruskalij“ taikomos sankcijos, dėl kurių jos turimas 30 proc. BKT akcijų paketas yra įšaldytas ir ji negali naudotis balso teise, todėl įmonės atstovai nedalyvavo susirinkime.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) nerado jokių teisinių ar kitų kliūčių ir leido įregistruoti naujos redakcijos BKT įstatus, rašoma Registrų centro prašymu pateiktoje FNTT išvadoje, todėl sausio 23 dieną įstatai buvo įregistruoti.
„Neplanuojame komentuoti mūsų grupės įmonių veiklos“, – atsakyme BNS teigė I. Udovickis, be kita ko, paklaustas ir apie įstatų keitimą.
I. Udovickis pernai lapkritį BNS yra sakęs, kad visi būtini leidimai akcijų išpirkimo sandoriui su „Belaruskalij“ yra gauti, o jo detalių jis nekomentuojąs.
Gruodžio pabaigoje jis teigė, kad nutraukus kalio trąšų tranzitą BKT akcijų vertė smuko.
„Nesuprantu dirbtinio susidomėjimo mažai reikšmingu įvykiu, nes nutraukus kalio trąšų tranzitą BKT akcijų vertė gerokai sumažėjo“, – gruodžio 28-ąją komentare BNS teigė verslininkas.
Baltarusijos įmonė 30 proc. BKT akcijų už 30 mln. JAV dolerių įsigijo 2013 metų pavasarį.
Veiklą nutraukė paskelbus sankcijas
I. Udovickiui siekiant išpirkti šias 30 proc. akcijų, leidimą tokiam sandoriui pernai rugsėjį suteikė Konkurencijos taryba, o 2021 metų rugpjūtį – ir vyriausybinė nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų koordinavimo komisija.
„Dešimtmečiais kurto tranzito verslo struktūra griaunama, transporto ir logistikos infrastruktūra degraduoja. Lietuva draudžia krovinius, kurie sėkmingai keliauja per Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją. Atsižvelgiant į tai, diskutuoti BKT akcijų tema, mano nuomone, reiškia atitraukti visuomenės dėmesį nuo realių didžiulių problemų, susijusių su viso šalies ekonomikos sektoriaus sugriovimu“, – BNS paklaustas, ar sandoris su „Belaruskalij“ dėl akcijų paketo pirkimo-pardavimo jau įvyko, gruodžio pabaigoje rašė I. Udovickis.
„To daryti nereikia – turime kalbėti apie realias problemas, o ne dirbtinai sugalvotas informacines dingstis“, – teigė jis.
Maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos į laivus kraudavęs BKT šią veiklą nutraukė pernai vasarį dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
BKT krantinės nuo vasario 10-osios stovėjo tuščios, įmonė tuomet skelbė, jog iki gegužės pabaigos atleis visus 142 darbuotojus, tačiau, „Sodros“ duomenimis, dabar bendrovėje dirba 41 žmogus.
I. Udovickis BNS anksčiau teigė, jog išpirkęs akcijas tikisi iki šių metų rudens perkrauti apie 10 mln. tonų Ukrainos grūdų, kiek vėliau jis tikino, jog Ukrainos grūdai per Lietuvą galėtų būti vežami tik atnaujinus tranzitą per Baltarusiją.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas praėjusią savaitę sakė, kad BKT pamažu atnaujina darbą – terminale kraunama Klaipėdos trąšų gamintojos „Granmax“ produkcija, tačiau tai labai nedideli kroviniai. A. Latako teigimu, didelė BKT dalis jau pritaikyta žemės ūkio produkcijos krovai, įmonė pasiruošusi bet kada ją pradėti.
BKT pajamos 2021 metais siekė 95 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei 2020 metais, jis uždirbo 16,1 mln. eurų pelno. Už 2021 metus BKT išmokėjo 4,7 mln. eurų dividendų.
I. Udovickis tiesiogiai valdo 5 proc. įmonės akcijų ir 65 proc. – netiesiogiai, per Šveicarijos bendrovę „Hasenberg“. Jos 100 proc. akcijų priklauso I. Udovickio kontroliuojamai Latvijos „Fortis Asset Management“.
