Kaune jau penkiolika metų veikia odos gaminius gaminanti įmonė „Nauja sirena“. Čia darbuojasi dešimt žmonių, beveik visi jie – neįgalieji.
Patalpas įmonė gavo 2008-aisiais pagal panaudos sutartį, kuri galioja iki 2028-ųjų, tačiau prieš kelis mėnesius direktorė Irena Serapinienė gavo pranešimą, kad pastatą Kauno savivaldybė nori privatizuoti, jis atsidūrė aukcione, o šią savaitę buvo parduotas.
Įmonės darbuotojai ir direktorė su „Laikinąja sostine“ pasidalijo, ką teko išgyventi po tokios žinios ir kokie Kauno savivaldybės motyvai.
Po naujienos – šokas
Kaip aiškino „Naujoje sirenoje“ dirbantis Lukas, apie Kauno savivaldybės planus privatizuoti pastatą jis sužinojo visiškai netikėtai.
„Apie jokius ketinimus nežinojome, tiesiog žinia nukrito kaip iš giedro dangaus. Šokas. Ir sveikata sustreikavo. Kaip gali kitaip priimti tokią žinią iš niekur nieko?“ – atviravo Lukas.
Jis tikino nežinantis, ką dabar reikės daryti, kai savivaldybė pardavė pastatą.
„Kol kas neturiu jokio plano, net neįsivaizduoju, kaip bus toliau. Taip staigiai tai nutiko. Jei būčiau iš anksto žinojęs, tada galvočiau, o dabar... Eisiu į gatvę, nes kito varianto nėra“, – kalbėjo darbuotojas.
Lukas sakė darbo ir specialybės keisti nenorintis, o net ir norint tai padaryti būtų sunku, nes yra neįgalusis.
„Atsitiko taip, kad savivaldybė tiesiog nori mus išmesti į gatvę. Savivaldybei neįdomu, jai reikia pinigų, ir viskas. Ir jai vienodai, kad čia dirba neįgalieji“, – skundėsi vyras.
Gali nepakelti įtampos
Patalpos, esančios Aleksote, buvo parduotos sausio 16 d. už pradinę 87 800 eurų kainą. Įmonės direktorė I.Serapinienė kitą dieną tikino apie aukciono detales mažai žinanti.
„Negavau oficialios informacijos. Mums parašė, kad įvyko pardavimas, bet ten dar niekas nepasirašyta. Negavau nieko naujo. Turiu visko sulaukti, nes visur yra procedūros. Reikia luktelėti“, – aiškino I.Serapinienė.
Direktorė pridūrė, kad apie aukciono baigtį sužinoję darbuotojai liko priblokšti, nepakėlę įtampos dalis jų pasiėmė nedarbingumo pažymėjimus.
„Mums reikia pakvėpuoti, įgauti ramybės. Aš pati laikausi tik vartodama vaistus. Visur įtampa. Labai jautru. Darbuotojai gali atsidurti ligoninėje, todėl reikia aprimti“, – kalbėjo įmonės vadovė.
Ji tvirtino turinti savo advokatą, su kuriuo kreipėsi ir į teismą, bet atsakymo dar nesulaukta. I.Serapinienė pridūrė, kad po aukciono gavo keletą Kauno savivaldybės pasiūlymų, kaip reikėtų elgtis.
Kaltina ir pačią direktorę
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas aiškino, kad patalpas būtinai reikėjo privatizuoti ir parduoti.
„Nekilnojamasis turtas turi būti priemonė viešosioms paslaugoms teikti, įgyvendinti savivaldybės funkcijas. Turtas, kuris nenaudojamas viešosioms paslaugoms teikti, kuriame neįgyvendinamos savivaldybės funkcijos ir iš kurio negaunama pajamų į savivaldybės biudžetą, yra parduodamas.
Už turto pardavimą gautos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą ir yra naudojamos savivaldybės vykdomiems projektams, teikiamoms viešosioms paslaugoms finansuoti“, – teigė D.Valiukas.
Tai, kaip pasielgė savivaldybė, esą yra įprastas procesas, numatytas įstatymuose. Turtas neatlygintinai naudotis įstaigai buvo perduotas 2008 metais, numatyta, kad sutartis galios iki 2028-ųjų spalio, bet ne ilgiau kaip iki privatizavimo.
Galės tartis su savininku
„Įmonei buvo suteikta pakankamai laiko išspręsti veiklos tęstinumo klausimą. Ši „naujiena“ direktorei žinoma nuo 2017 metų, kai turtas buvo įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto sąrašą. Apie tai įmonė buvo informuota oficialiu raštu. Apie skelbiamą aukcioną įmonė teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota prieš du mėnesius“, – pabrėžė D.Valiukas.
Skyriaus vedėjas pridūrė, kad per penkerius metus, jei iš tiesų svarbus darbuotojų likimas ir veiklos tęstinumas, tikrai buvo įmanoma pasirengti atsarginį variantą veiklai išsaugoti.
Be to, įmonės direktorė, sužinojusi apie privatizaciją, su savivaldybe esą beveik nebendravo.
„Atsisakė į jai neatlygintinai naudotis perduotas savivaldybės patalpas įleisti savivaldybės atstovus ir sudaryti sąlygas patalpas apžiūrėti potencialiems aukciono dalyviams. Įmonės atstovai visomis priemonėmis stengėsi atgrasyti potencialius dalyvius dalyvauti aukcione.
Akivaizdu, kad įmonė stengėsi sužlugdyti paskelbtą aukcioną“, – sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.
Pasak pašnekovo, po aukciono panaudos sutartis su savivaldybe bus laikoma pasibaigusia. Įmonė turi teisę tartis su naujuoju turto savininku dėl tolesnio patalpų naudojimo.
Sunku įsidarbinti
Jolanta Beresnevičienė
Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė
„I.Serapinienė apie savivaldybės siekius turėjo žinoti jau seniai, tad galėjo rimčiau apgalvoti, kokio plano laikytis.
Įmonė turėjo daryti kokius nors žygius. Jeigu ji buvo informuota, kad tai bus padaryta, bet nieko nedarė, paskui verkti yra šaukštai po pietų. O savivaldybė turi racionaliai žiūrėti į turtą.
Aišku, aš nesu tokių Kauno savivaldybės procesų gerbėja, bet iš tikrųjų įmonė, kuri ten dirbo, turėjo reaguoti – ar pati išsipirkti, ar ką kita daryti. Patys vadovai turėjo rūpintis savo darbuotojais, savo žmonėmis ir verslu.
Visuomet neįgaliam žmogui sunku susirasti darbą, darbai ant kiekvieno kampo nesimėto. Darbdaviai visuomet žiūri į efektyvumą, kad būtų kuo mažiau sąnaudų, kad nebūtų rūpesčių. O neįgalus žmogus ir serga dažniau, ir jo darbo našumas ne tas.
Suprantu tuos žmones ir esu už juos, bet įmonės vadovai tai turėjo tvarkyti anksčiau.“
