Agentūros pateiktais duomenimis, atsinaujinantys energijos ištekliai Europos kontinente 2011 m. sudarė 9 proc., o apie 91 proc. sudarė iškastinis kuras. Iki 2021 m. atsinaujinančių išteklių dalis padidėjo iki 15 proc. Lietuvoje buvo matoma panaši situacija – 2011 m. atsinaujinančių išteklių dalis sudarė 7 proc., kuri per dešimtmetį tapo 13 proc.
„Per tuos dešimt metų, nuo 2011 metų iki 2021 metų, buvo dedama labai daug pastangų, investuojama labai daug pinigų ir nustatomos strateginės kryptys bei keliami pagrindiniai tikslai, siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą ir pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių. Bet pats poveikis, pereinant nuo iškastinio kuro, buvo labai nedidelis. Tiek Europos, tiek Lietuvos mastu, suvartojimas iškastinio kuro sumažėjo tik 6 proc. Tai reiškia, kad atsinaujinančių šaltinių dalis energetikoje padidėjo tik 6 procentais“, – aiškino klimato kainos valdymo centro vadovas Tadas Norvyas.
Pasak LEA atstovo, Lietuvoje didžioji dalis AEI pirminės energijos suvartojime sudaro kietasis biokuras, kuris naudojamas šildymo tikslams. Jo proporcija siekianti 11 proc. visų pirminės energijos resursų.
„Lietuvos atveju, iš tų 13 proc. atsinaujinančios energetikos, beveik 11 procentinių punktų sudaro įprasta mediena ir malkos, kurios yra naudojamos kaip kietasis biokuras namų ūkiuose ir jomis yra paremtas beveik visas centralizuotos šilumos tiekimo sektorius“, – teigė LEA ekspertas.
Taip pat ekspertas priminė, kad šiuo metu Europos Sąjunga (ES) iki 2030 metų yra užsibrėžusi pirminės energijos suvartojime pasiekti 40 proc. AEI, tuo metu Lietuva siekia 37 proc. Tad, anot jo, planuojamai transformacijai reikalingas didelis kiekis investicijų ir politinės valios.
„Reiškia, kad ES per dešimt metų pasiekė tik 6 proc. atsinaujinančios energetikos dalies padidinimą, taip pasiekiant 15 proc., bet per šį dešimtmetį nori pasiekti, kad būtų 40 proc. Tuo metu Lietuva siekia padidinti 37 procentais savo atsinaujinančių išteklių dalį. Tai, iš esmės, egzistuojant tokiems ambicingiems tikslams ir siekiant jų, reikės labai daug politinės valios ir pastangų. Bet dar daugiau bus reikalingi finansiniai resursai“, – komentavo T. Norvydas.
Galiausiai LEA atstovas paaiškino, kad per paskutinius du metus buvo matomas investicijų į naftą ir dujomis prekiaujančias įmones augimas, siekęs virš dviejų kartų. Tuo metu, jo teigimu, investicijos į AEI plėtojančias bendroves sumažėjo.
„Nuo 2021 metų pradžios per du metus naftos ir dujomis prekiaujančių įmonių akcijų indeksas pakilo 2,3 karto, kitaip tariant 230 proc. Kai tuo pačiu periodu atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir gamybos įmonių indeksas sumažėjo 11 proc. Tai iš esmės mums siekiant pereiti prie atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo elektros gamybai, bus iš esmės sunku“, – dėstė T. Norvydas.
„Didžioji dalis dedamų investicijų yra ne į atsinaujinančius išteklius, bet vis dar į iškastinį kurą“, – pridėjo jis.
