Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas pastebi, kad Lietuvoje dingusio darbdavio problema gana dažna, tačiau priežastys itin įvairios. Vis tik tvarkytis su pasekmėmis gali tekti ir metais.
Kenčia ne tik darbuotojas
„Jeigu dingsta darbdavys, kenčia ne vien darbuotojas“, – pasakojo D.Arlauskas, taip pridurdamas, jog tyčia dažnai už nugaros paliekami tiek kreditoriai, tiek nesumokėti mokesčiai. Visgi LDK prezidento teigimu, darbuotojui tokioje situacijoje pačiam rasti darbdavį yra itin sunku, be to, tai gali tapti brangia procedūra.
Visgi, LDK prezidento teigimu, darbuotojui tokioje situacijoje pačiam rasti darbdavį yra itin sunku, be to, tai gali tapti brangia procedūra. Anot D.Arlausko, darbuotojams neretai gali kilti klausimas, ar išvis verta toliau ieškoti darbdavio. Vis tik dalis darbuotojų tai nori padaryti iš principo – siekiama, kad darbdavys priimtų atsakomybę ir nukentėtų.
Advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis dėstė, jog situacijos sudėtingumas priklauso nuo darbuotojų, individualių aplinkybių ir požiūrio: „Dalis darbuotojų, jei dingsta darbdavys, nelabai ir domisi, ar reikia tokius santykius pabaigti.“ Pastarieji susidomi tik tada, kai išsiaiškina, kokios gresia pasekmės – neretai tai susiję su nauja darboviete.
Pasak T.Bagdanskio, gali būti, kad dalis darbuotojų tiesiog ignoruoja faktą, kad darbdavys dingo. Kai anksčiau darbdaviai mokėdavo dalį atlyginimo grynaisiais ir dalį bankiniu pavedimu, o darbdavys staiga pradėjo nebemokėti neoficialiai, tada tas darbuotojos tiesiog mesdavo darbą ir tolesne situacija nelabai domėdavosi. Būtent todėl oficiali dingusių darbdavių statistika nėra tiksli.
Visgi jei darbuotojas susiduria su dingusio darbuotojo problema, „ILAW LEXTAL“ darbo teisės advokatas patarė pirmiausia įvertinti situaciją ir užduoti sau klausimą: jei net ir surasiu darbdavį, ar galiu atgauti pinigus.
„Jei su darbuotoju vieną mėnesį neatsiskaityta, kitą mėnesį neatsiskaityta, tada jau yra susidariusi tam tikra skola. Tuomet darbuotojas yra suinteresuotas ieškoti teisinio kelio, kaip nutraukti santykius ir neprarasti pinigų. Pirmiausia darbuotojui reikėtų ieškoti darbdavio savo kanalais, nes jeigu per VDI bus konstatuota, kad nutraukti darbiniai santykiai, jis praranda išeitinės išmoką“, – pasakojo T.Bagdanskis.
VDI atstovai aiškino, jog darbdavio ieškantis darbuotojas turi ir kitų pasirinkimų: „Be VDI visada gali kreiptis darbo ginčus nagrinėjantį organą (Darbo ginčų komisiją (DGK), teismą).“
Vis tik pabrėžė tai, jog ši valstybinė institucija yra kraštutinė priemonė: jei VDI konstatuoja darbo santykių pasibaigimą, iš pareigų atleidžiamas darbuotojas nebegauna išeitinės išmokos. Dažniausiai po mėnesio nesėkmingų paieškų sprendimą priima VDI. Jei valstybės institucijai darbdavio rasti nepavyko, VDI konstatuoja darbo sutarties pasibaigimą ir apie šį sprendimą informuoja „Sodrą“.
Taikinys – smulkieji verslai
D.Arlauskas pritarė, kad tai dažnu atveju liečia tik smulkųjį verslą – kur sukasi milijonai, ten elgiamasi atsargiau, o ir materialiai nukentėjusieji sukelia didesnį rezonansą visuomenėje.
Pripažįstama, kad jei įmonės nedidelės, nesumokėtas darbo užmokestis taip pat nesiekia didelių sumų, valstybės institucijos šias problemas sprendžia efektyviai. Visgi LDK prezidentas pastebi ir tai, kad tokių problemų sprendimas persikelia ir ant antstolių pečių, ir toliau tęsiama teismuose.
„Su mažesniais verslais, mažesniais įsipareigojimais žmonės turi daugiau problemų ir nelabai kas nori teptis rankas ekonomine prasme“, – sakė D.Arlauskas apie teisinį proceso sprendimą ieškant dingusio darbdavio.
LDK prezidentas akcentavo ir tai, kad darbuotojas nuo tokios problemos gali būti ir apsaugotas – tai susiję su garbės klausimu. Viešumas ir atskleidimas tų, kurie gudrauja, stengiasi nemokėti mokesčių yra vienas iš sprendimo būdų.
„Žmogus, kuris dirba šešėlinėje ekonomikoje ir nemoka mokesčių, yra taip pat biudžeto prasme dingęs mokesčių mokėtojas“, – palyginimą pateikė D.Arlauskas.
„Ką tenka matyti dabar, tai tikrai nėra dažna problema“, – dingusių darbdavių situaciją apžvelgė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Eglė Radišauskienė, bet pridūrė, jog atvejai įprastai yra itin sudėtingi.
LVK generalinė direktorė pridūrė ir tai, jog atlikti Darbo kodekso patikslinimai padėjo lengviau identifikuoti konkrečias situacijas ir jas išspręsti. Visgi šiose problemose reikalingas greitas sprendimas dėl santykių nutraukimo tam, kad nukentėjęs darbuotojas galėtų užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir įsidarbinti pas kitą darbdavį.
E.Radišauskienė pabrėžė ir tai, jog darbuotojui taip pat svarbu pasidomėti, ar nereikia „Sodrai“ sumokėti tam tikrų įmokų, kad šioje situacijų neliktų dar ir skolingas.
Vis tik Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorės Renatos Karsokienės teigimu, darbdaviai, kurie nori savo verslą ateityje plėsti ir jame tobulėti, dažnai tokio sprendimo dingti nepasirenka. „Įvairiose šalyse yra tokia praktika ir ypač mažesniuose versluose, kad nemažas bankrotų skaičius ir po jų vėl startuojama, tai tam darbdaviui reputacija yra didelis smūgis.
Jeigu verslo steigėjas iš užsienio, tai irgi gali būti paprasčiau dingti, bet turbūt situacija yra palanki, kad daug ir nesirenka tokio kelio“, – dėstė pašnekovė.
Darbuotojai turi kelis išeities kelius
Nors darbdavio dingimo priežastys gali būti skirtingos, D.Arlauskas tokią situaciją palygino su įmonės bankrotu: jeigu nebelieka pinigų, nebelieka ir įmonės. „Vienas dalykas yra kai įmonė bankrutuoja ir kitas, kai žmogus sąmoningai kažkur dingsta ir čia jau gali būti žymiai daugiau interesų. Visgi tai yra nuoseklus procesas, kurį pradėjus galima pasiekti rezultatą“, – patikino LDK prezidentas.
„Reikia pažymėti, kad yra ir atvirkštinių atvejų: kai darbuotojas vieną kartą atėjo ir jau į VDI kreipiasi, kad neranda darbdavio. Manau, kad tai yra vienetiniai atvejai, bet šiuo metu tai yra reglamentuota ir sutvarkyta“, – teigė E.Radišauskienė.
Vis tik LVK generalinė direktorė patikino, kad jei tik įmanoma, geriausia yra priimti bendrą susitarimą ir jo laikytis: „Ir darbo teisės specialistai, ir advokatai visada pataria šalims susitarti, nes ginčai visada kainuoja ir niekada neaišku, kaip viskas gali pakrypti.“
Anot E.Radišauskienės, tokiose situacija apsisaugoti vargu, ar pavyks – niekada nežinosi, ką mąsto kitas žmogus – vieną dieną sėkmingai dirbi, o kitą įmonės ir pinigų jau nebėra.
„Geriausia apsauga yra tiktai tai, kad darbuotojas turi kurti gerą kontaktą su darbdaviu – mikroklimatas įmonėje yra labai svarbus. Darbuotojų įtraukimas į pačios įmonės reikalus labai dažnai išsprendžia krizinę situaciją – leidžia solidarizuotis ir suvokti, kad esi įmonės dalis.“ LVK atstovė pabrėžė ir tai, kad tokios problemos dažnos smulkiose įmonėse ir tose, kur darbdavys ir darbuotojas neturi sukūrę jokio glaudesnio ryšio.
„Manyčiau, kad daugiausia tokios rizikos yra tuose sektoriuose ir pramonės šakose, kur personalo struktūroje vyrauja mažiau kvalifikuota darbo jėga. Pavyzdžiui, statybos ar transporto sektorius. Darbuotojai ir patys susirenka mažiau informacijos apie darbdavį“, – pasakojo VILNIUS TECH profesorė Renata Karsokienė.
Anot prof. dr. R.Karsokienės, yra pakankamai daug informacijos apie darbdavius, kurie turi stiprų įvaizdį. „Manau, kad daug kas prieš darbinantis pasidomi, kokia darbdavio reputacija, koks jo patikimumas. Jei tokių atvejų pasitaiko, rizika yra ten, kur darbuotojai iš anksto nepasidomi“, – komentavo pašnekovė.
Taip pat akcentavo ir tai, jog pačių darbuotojų patiklumas bei „namų darbų“ nepadarymas taip pat gali sukelti problemų. Visgi prof. dr. R.Karsokienė atkreipė dėmesį ir į kitą dalį darbuotojų – ne visi pasirenka vienodus sprendimo būdus.
Anot darbo teisės eksperto T.Bagdanskio, gali būti ir kiek kitokia situacija: jei su darbuotoju neatsiskaitoma ilgiau nei du mėnesius, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją ir prašyti konstatuoti ir įpareigoti darbdavį nutraukti darbo santykius dėl neatsiskaitymo. Taip būtų priteista ne tik skola, bet ir išeitinė darbo išmoka.
Vis tik T.Bagdanskis atkreipė dėmesį, kad svarbu įvertinti, ar darbdavys yra pajėgus išmokėti skolą. Kadangi tokiu atveju reikėtų pradėti galvoti tiek apie bankroto bylos inicijavimą, tiek apie didesnius laiko kaštus, šis kelias gali būti sudėtingesnis. Vis dėlto dalis skolos darbuotojui būtų išmokėta iš „Sodros“ Garantinio fondo lėšų.
„Darbuotojų interesas yra neprarasti pinigų ir būna skaudu, kai uždirbtų pinigų negauna. Todėl patarimas darbuotojams ir būtų – netoleruoti to vėlavimo. Būna taip, kad darbdavys dalija pažadus, žmonės tiki, skolos didėja ir jie lieka ant ledo“, – patarė T.Bagdanskis.
„Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį su darbdaviu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris yra miręs, turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai paštu, per kurjerį, elektroninėmis priemonėmis (patvirtinus elektroniniu parašu) ar tiesiogiai rašytinį prašymą dėl darbo sutarties pasibaigimo pagal prašymo pavyzdinę formą“, – rašoma VDI tinklalapyje.
