Vasario 8-ąją nušausime ir skersime bebrą, o vasario 12-osios rytą – šerną. Maždaug taip turėtų atrodyti planas, kurį nuo šio mėnesio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus departamentui privalėtų pateikti Grūto kaime (Druskininkų sav.) laukinių žvėrių skerdyklą turinti bendrovė „Hesona“.
Prašymą pateikti skerdyklų darbo grafiką visam mėnesiui gavo dar viena bendrovė, taip pat 3 Alytaus rajone, Birštono ir Prienų savivaldybėse įsikūrę ūkininkai. Visi jie kiaules, kalakutus bei kitus naminius paukščius augina patys, todėl suplanuoti, kada jie bus skerdžiami, įmanoma.
Tačiau kaip žinoti, kada koks laimikis paklius medžiotojui?
Pateikti neįmanoma
„Nežinau, kokių antgamtinių jėgų – Dievo ar velnio – turėčiau to paklausti?“ – VMVT nurodymu stebėjosi Grūto parko ir bendrovės „Hesona“ įkūrėjas Viliumas Malinauskas.
Šios bendrovės įkurtoje skerdykloje kartais per mėnesį apdorojamas vienas, kartais – du žvėrys.
Kai elnienos užsisako restoranai ar savo laimikius atneša vietos medžiotojai, skerdykla atidaroma ir kartą per savaitę.
Tik suplanuoti, kurią dieną medžioklė bus sėkminga, iš anksto negali net itin patyrę medžiotojai.
Bet Veterinarijos tarnybos specialistai norėtų žinoti ne tik dieną, bet ir valandą – skerdyklos darbo grafiką jie prašė pateikti valandų tikslumu.
„Bet kokie skerdimo dienų ar valandų pakeitimai turi būti derinami su VMVT Alytaus departamentu“, – teigiama penkioms skerdykloms išsiųstame rašte.
Mėsą tektų sunaikinti
Mėnesio grafiko nepateikusioms skerdykloms VMVT grasina rimtais nemalonumais: „Jei skerdyklos atsakingi asmenys nebus pateikę darbo grafiko, į tokią skerdyklą nuolatinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas nevyksta ir skerdimai yra negalimi.“
Kartu Alytaus departamento direktorių laikinai pavaduojančio Jono Vaikšnoro raštu įspėjama, kad skerdyklų, kurios veiklą vykdys be veterinarijos gydytojo, skerdenos bus naikinamos, o už tai atsakingiems asmenims taikomos sankcijos. Šis įspėjimas taip pat nustebino skerdyklų savininkus. Bendrovės „Hesona“ atstovų teigimu, jų skerdykloje nė vienas žvėris nebuvo paskerstas be veterinarijos gydytojo priežiūros.
Veterinarai prižiūri nuolat
Apie tai, kad visi skerdimai atliekami tik stebint veterinarijos gydytojui, internete skelbia ir vienas šį VMVT raštą gavusių ūkininkų.
Mat jis apie kiaulių skerdimą pasakoja ir turistams – jo sodyboje rengiamos edukacinės programos.
Už mėsos tikrinimus prieš skerdimą, po skerdimo ir skerdenų ženklinimą atsakingas nuolatinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas.
VMVT Alytaus departamentas skerdyklų savininkus įspėjo ir apie tai, kad dėl vizito tartis tiesiai su veterinarijos gydytoju griežtai draudžiama.
Toks įspėjimas verslininkams taip pat nuskambėjo keistai, mat bendrovė „Hesona“ raštą VMVT Alytaus departamentui siunčia iškart, kai sumedžiojamas žvėris.
Nežinia kaip įgyvendinamą nurodymą surašę VMVT specialistai jį paaiškinti sunkiai įstengė ir patys. Tam prireikė trijų dienų.
Užkliuvo papūgų jauniklis
Egzotinių gyvūnų ir paukščių kolekciją sukaupę Grūto parko šeimininkai dėl savo augintinių dažnai sulaukia ir aplinkosaugininkų dėmesio.
Tik ne patarimų, kaip juos auginti ar pagerinti jų gyvenimo sąlygas, o keistų priekaištų ir nurodymų.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) šiuo metu svarsto, ką nubausti už tai, kad itin retos papūgos Kinijos aleksandrai padėjo kiaušinį ir susilaukė jauniklio.
Tai sužinoję aplinkosaugininkai išvardijo daugybę teisės aktų, kuriuos esą pažeidė šiuos paukščius auginantys Grūto parko šeimininkai.
„Pasirodo, turėjome pradurti kiaušinį arba nužudyti papūgiuką“, – aplinkosaugininkų priekaištais piktinosi V.Malinauskas.
Nors protokolą dėl papūgos jauniklio tikrintojai surašė dar praėjusių metų spalį, sprendimo dėl baudos dar nepriėmė.
Grūto parku ir jo augintiniais rūpinasi keli Malinauskų šeimos nariai, todėl dabar bandoma išsiaiškinti, kuris jų ir kada priėmė sprendimą dėl 2020 metų vasarį įsigytų keturių Kinijos aleksandrų laikymo sąlygų.
Tikrintojai pražudė pumą
Užpraeitų metų vasarą Grūto parke vykęs laukinių gyvūnų patikrinimas baigėsi skandalingai.
AAD vykdė patikrinimą, kurio metu turėjo nuskaityti po pumos bei trijų beždžionių – karčiuotųjų pavianų oda esančias mikroschemas, todėl gyvūnus reikėjo užmigdyti.
Į pagalbą buvo pakviesti tam reikalingą įrangą turintys Lietuvos zoologijos sodo specialistai.
Bandant užmigdyti pumą į gyvūną buvo pataikytos dvi strėlytės su migdomaisiais.
Puma visiškai neužmigo, todėl aptvare buvo sugauta graibštu ir prispausta prie žemės. Tuomet specialistai skaitytuvu nuskaitė mikroschemą.
Tai padarius puma už uodegos buvo traukiama iš graibšto, bet jos nagas įstrigo į graibšto tinklą. Zoologijos sodo darbuotojai koją ištraukė, išlaisvintas žvėris nuėjo ir atsigulė pavėsyje.
Parko darbuotojai pastebėjo, kad gulintis gyvūnas alsuoja neįprastai tankiai, tačiau patikinę, jog tai normalus vaistų poveikis, specialistai išvyko. Pavakarę puma buvo rasta nugaišusi. Grūto parke ji gyveno septynerius metus.
Tyrimą dėl šio įvykio greitai nutraukusi Druskininkų policija nurodė, kad tai ne nusikaltimas, o kaip gyvūnai turi būti migdomi patikrinimo metu, nenurodo joks teisės aktas.
Sureagavo ir VMVT
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atsakė, jog visose skerdyklose, kuriose yra skerdžiami žemės ūkio gyvuliai ar tvarkomi laukiniai ar ūkyje auginami medžiojamieji gyvūnai, o vėliau tokių gyvūnų skerdenos ar iš jų gauta mėsa tiekiama į rinką, vadovaujantis atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais, kiekvieno skerdimo metu turi būti valstybinis veterinarijos gydytojas, nepriklausantis skerdyklai.
„Jis turi užtikrinti kiekvieno skerdžiamo ar tvarkomo gyvūno specialias veterinarines tikrinimo prieš ir po skerdimo patikras, kad vartotojas gautų saugų produktą.
Kiekvienas VMVT departamentas, turi užtikrinti, kad visose skerdyklose ar medžiojamų gyvūnų tvarkymo įmonėje, jai atliekant skerdimą ar medžiojamų gyvūnų tvarkymą, būtų valstybinis veterinarijos gydytojas.
Kai kurios skerdyklos ar medžiojamųjų gyvūnų tvarkymo įmonės dirba nereguliariai – ne visomis darbo dienomis, nepilną darbo dieną ar net ne darbo valandomis, todėl siekiant tinkamai paskirstyti valstybinių veterinarijos gydytojų darbo krūvį ir užimtumą, įmonių prašoma pateikti planuojamus darbo grafikus.
VMVT organizuojama darbo tvarka yra vienoda visoje Lietuvoje.
Oficialios kontrolės teisės aktai numato, kad darbuotojai vykdantys kontrolę turi būti nešališki ir neturėti jokio interesų konflikto, todėl skerdyklos ar medžiojamų gyvūnų tvarkymo įmonių vadovai negali pasirinkti, kuris VMVT valstybinis veterinarijos gydytojas jų įmonėse turėtų atlikti valstybinę veterinarinę priežiūrą.
Įmonių vadovai neturi asmeniškai tartis su valstybiniu veterinarijos gydytoju. Už valstybinės veterinarinės priežiūros organizavimą skerdykloje yra tiesiogiai atsakingas VMVT departamento direktorius, kuris paskiria valstybinį veterinarijos gydytoją, kad užtikrintų kontrolės nešališkumą ir interesų konflikto išvengimą.
Taip pat VMVT imasi priemonių, kad atliekant skerdyklų valstybinę veterinarinę kontrolę, tas pats valstybinis veterinarijos gydytojas neatliktų tos pačios įmonės tikrinimo nuolat ir būtų užtikrinta gydytojų rotacija“, – teigiama VMVT atsakyme.
