Vienų nepaleidžia – vienus moko rūpintis saugumu, kitus – tuo, kad svečiai neišalktų

Tačiau tie mokyklos kursantai, kurie įveikia pirmuosius iššūkius – tie, kurių motyvacija ypač didelė, sėkmingai mokosi toliau.

Lietuvos policijos mokykla – viena iš garsiausių ir reikliausių profesinių mokyklų, kuriai taip pat būdinga ir mokymosi pameistrystės būdu forma.

Šis mokymosi būdas priimtinas ir svetingumo srities specialistus rengiančiam profesinio mokymo centrui „Žirmūnai“. Nors šios abi mokyklos – visiškai skirtingos, jų tikslas – toks pat: paruošti ypač gerus, darbdavių geidžiamus darbuotojus.

Policijai trūksta pareigūnų, – šiai sistemai reikėtų apie 1500 darbuotojų, tačiau jų „neprikepama kaip blynų“. Nors policininkų poreikis yra didelis, tarnybai atrenkam ir parengiami patys geriausi, motyvuoti jauni žmonės.

Lietuvos policijos mokykla nuo 2014-ųjų veikia greta Kauno, Mostaičiuose. Joje vyksta ir pirminis profesinis policininkų rengimas, ir keliama jų kvalifikacija.

 

Patekti į šią mokyklą nėra paprasta – kasmet maždaug iš 600 stojančiųjų atranką įveikia apie 130–150 jaunuolių, tačiau dalis jų vis dėlto atsitraukia per pirmąjį mokslų mėnesį. Nes tai – laikas, kada tenka priimti ir karinei tarnybai prilygstančius iššūkius.

Pasak Lietuvos policijos mokyklos viršininko Roberto Šimulevičiaus, motyvacija, nepriekaištinga reputacija, teisinis išprusimas, gera sveikata bei geras fizinis pasirengimas – tai svarbiausi stojančiųjų į šią mokyklą atrankos kriterijai.

„Nepriekaištinga reputacija – tai ir pasaulėžiūra, ir požiūris į socialines normas, ir moralinės vertybės. Jei žmogus linkęs daryti nereikšmingus, bet sisteminius pažeidimus, pavyzdžiui, vairuodamas viršyti greitį, tai – signalas, kad jis yra linkęs nepaisyti teisės ar socialinių normų.

Bet teisės normų laikymasis visuomenėje, įstatymų paisymas yra būtent tai, ką dirbdamas turės ginti policininkas“, – paaiškino R.Šimulevičius.

Kadangi policijos pareigūnų tarnyba yra susijusi su padidintos rizikos veikla, natūralu, kad, atrenkant kandidatus į policijos mokyklą, yra vertinama fizinė bei psichologinė jų sveikata,

„Fiziniam pasirengimui nekeliama kokių nors išskirtinių reikalavimų. Sportuojantiems jaunuoliams normatyvus įveikti nėra sudėtinga. Pasitaiko, kad normatyvų neišlaikę jaunuoliai iš naujo rengiasi stojimui – treniruojasi, ir po metų nesunkiai juos įveikia“, – sakė mokyklos viršininkas.

Tad kaip policijos sistemoje atsiranda vietos kursantų mokymui pameistrystės būdu?

Lietuvos policijos mokykloje kursantai mokosi metus, kartu jie atlieka šešių savaičių praktiką policijos komisariatuose.

Išskirtinė ši mokykla yra ir tuo, kad jos absolventams darbdavys yra vienintelis – Policijos departamentas. O mokyklos dėstytojai – tai buvę pareigūnai, kurie ilgai dirbo policijos pajėgose, o dabar sukaupta patirtimi dalinasi su kursantais.

„Didžiąją dalį laiko mūsų mokykloje sudaro praktinis mokymas. Savisauga, sulaikymas, administracinės teisenos įvykio registravimas, įvykio vietos apžiūra, kriminalistika, kitos situacijos – viso to pirmiausia mokomasi mokykloje, kur sukurta simuliacinė aplinka. Tai – tarsi laboratorijų atitikmuo, kuriose pirmuosius įgūdžius įgyja kitų profesinių mokyklų mokiniai.

Vėliau, atliekančius šešių savaičių praktiką policijos įstaigose, kursantus lydi meistrai – patirties turintys pareigūnai“, – kalbėjo mokyklos viršininkas.

Taigi pameistrystė policijoje – tai kursantų supažindinimas su realiu darbu, kai, dirbdami kartu patyrusiais policininkais. Ar dabartiniai kursantai taps gerais policininkais, nulemia ir meistrų gebėjimai, ir pačių jaunuolių noras tobulėti.

Policijos mokykloje meistrai pameistrius moko ir taktikos subtilybių, – viso to, ką patys yra patyrę tarnyboje ir taip kursantus palydi į realią tarnybą.

Pasak R.Šimulevičiaus, Lietuvos policijos mokykloje ugdomi ne tik nauji policijos pareigūnai, bet didinama ir jų kompetencija – pirmuosius trejus tarnybos metus pareigūnai kelia kvalifikaciją, pasirinkdami vadinamąsias bazines jos kryptis – belaisvių, suimtųjų saugojimą ir lydėjimą judant konvojams, ginklų bei specialiųjų priemonių panaudojimą, specialiųjų transporto priemonių vairavimą įjungus švyturėlius ir kitas.

Pirmiausia – žinios bei įgūdžiai mokykloje, po to – darbas viešbutyje, restorane ar kavinėje. Štai taip, dirbdami ir mokydamiesi, savo dienas planuoja profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ mokiniai, kurie pasirinko tam tikros profesijos mokymą pameistrystės būdu.

Pameistrystės forma šiame centre mokoma virėjo specialybės, taip pat – padavėjo ir barmeno.

„Žirmūnai“ kasmet parengia apie 4 tūkst. įvairių profesijų specialistų, dirbančių svetingumo sektoriuje. Iš viso šio skaičiaus mokinių pameistrystės būdu kol kas mokosi maždaug dešimtadalis.

„Organizuoti mokymą pameistrystės būdu nėra paprasta. Atrodytų, kad turime bendrą organizavimo modelį, ir to turėtų pakakti, bet konkrečiose situacijose ima ir atsiranda iššūkių, kurie nėra teoriškai aprašyti, bet kuriuos tenka įveikti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė“ sakė profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ vadovas Saulius Zybartas.

Pavyzdžiui, virėjo specialybės, kaip ir padavėjo – barmeno specialybės, pagal formaliojo ugdymo programą pirminis mokymas pameistrysrės forma baigusiems 12 klasių trunka pusantrų metų.

Tęstinis mokymas organizuojamas baigusiems profesinę ar aukštąją mokyklą bei tiems, kurie nori persikvalifikuoti – jau turi įgytas dvi kvalifikacijas (du diplomus). Toks mokymas trunka 14 mėnesių. Jis yra nemokamas.

Pasak „Žirmūnų“ kompetencijų centro vadovės Ramunės Vadeikytės, organizuoti pameistrystę nėra paprasta, nes ši mokymo forma Lietuvoje apskritai gyvuoja vos porą metų.

„Tenka bendrauti su įmonių vadovais, jų buhalteriais, su personalo vadovais, meistrais, taip pat – su pačiais mokiniais. Reikia prikalbinti profesijos mokytojus, kurių vieni greitai sutinka mokyti pameistrius, kitiems kyla nuogąstavimų“, – sakė R.Vadeikytė.

Pasak jos, pameistrystė – tai ir galimybė besimokančiam asmeniui pasimatuoti profesiją įmonėje. Joje atlikdamas darbo užduotis jaunas žmogus tampa tam tikros profesijos luomo dalimi, o tai – didelė motyvacija.

Profesijos mokymo įstaigos pameistrystę kaip mokymo formą „Žirmūnų“ centras gali pasiūlyti 12 klasių baigsusiems mokiniams. Pirmiausia su jais sudaroma profesinio mokymo sutartis.

Jei pasimokęs jaunuolis susiranda įmonę, kurioje nori dirbti ir su ja sudaro pameistrysrės darbo sutartį, tuomet ir mokykloje sutartis perrašoma į mokymo pameistrystės būdu sutartį.

Pasak S.Zybarto, pameistrystė kelia ne vieną iššūkį. Mokymo centras turi gerai paruošti mokinį, surasti darbdavį ir abu jį turi taip motyvuoti, kad šis gerai baigtų mokslus ir įgytų kompetencijų.

„Bendradarbiauti kviečiame darbdavius, kurie įdarbinamiems pameistriams gali suteikti didesnę pridėtinę vertę, pavyzdžiui, tinklams priklausančius viešbučius arba restoranus, kuriuose yra stiprių meistrų.

Paprastai dauguma pameistrių po mokslų lieka ten pat dirbti – jie jau būna įgiję kvalifikaciją. Tad jei ieško darbo kitose įmonėse, į jas ateina turėdami darbo patirties. Tai – didelis privalumas“, – kalbėjo S.Zybartas.

Pasak S.Zybarto, stengiamasi, kad praktiniam rengimui „Žirmūnų“ profesinio mokymo centre būtų sudarytos tokios sąlygos, kokios yra realiose darbovietėse.

„Turime mokomąjį barą, restoraną, kavinę, mokamąjį gamybos cechą. Mokiniai išmoksta valdyti įrangą, darbo drausmės. Jiems įdiegiamos ir vertybinės nuostatos, pavyzdžiui, kaip dirti, kad maistas nebūtų švaistomas. Atėję pas konkretų darbdavį jie visa tai jau išmano“, – kalbėjo S.Zybartas.

Dar vienas niuansas – profesinio rengimo centras „Žirmūnai“ atsirado sujungus kelias skirtingų pakraipų profesines mokyklas: prie svetingumo paslaugas teikiančių specialistų mokymo įstaigos Vilniuje buvo prijungta Veisiejų žemės ūkio mokykla bei dar vienas mokymo padalinys, kuris rengia logistus.

Tai – sudėtinga struktūra, tačiau ji sudarė galimybes atsiskleisti „Žirmūnų“ vadovo kūrybiškumui.

„Vienas iš nestandartinių dalykų mokyme – tai vadinamosios trumposios maisto tiekimo grandinės.

Veisiejuose turime žemės ūkio mokymo programas, ten yra mokomųjų laukų, daržų, šiltnamių. Turime logistus, kurie sandėliuoja bei transportuoja tai, kas užauginama Veisiejuose. Vilniuje mūsų centro mokiniai gamina maistą, naudodami tuos produktus. Dirbama nešvaistant maisto – jo atliekos nėra išmetamos, bet kompostuojamos, o kompostas grįžta į Veisiejus daržams patręšti“, – pasakojo S.Zybartas

„Žirmūnų“ centras pameistrystę kaip ugdymo formą pradėjo diegti kaip tik per karantiną, kai ir restoranams, ir viešbučiams teko įveikti jo primestus iššūkius.

Tačiau pandemija atlėgo, atsirado partnerių, ir šiuo metų profesinio mokymo centras bendradarbiauja su pora dešimčių įmonių.

„Mums svarbu, kad mūsų mokiniai būtų tinkamai pasirengę eiti pas darbdavius. Svarbu ir tai, kad į pameistrius juos priėmę įmonės juos tinkamai išmokytų. Svarbu atrasti ir naujų pameistrystės projekto partnerių, su kuriais sukirstume rankomis ir dirbtume išvien.

Taigi pameistrystės keliami iššūkiai yra įveikiami, jeigu tik leidžiama dirbti kūrybiškai. Gyvenimas diktuoja pokyčius – verslai keičiasi, reikia naujovių, reikia ir nestandartinių sprendimų. Būtų puiku, jeigu atsirastų ir dalijimosi pasiekimais kultūra, pavyzdžiui, būtų sukurta platforma, kurioje galėtume papasakoti ir apie pameistrystės keliamus iššūkius, ir apie jų sprendimais“, – sakė S.Zybartas.