Prognozuoja griūtį
„Nuotaikos ne tokios geros kaip praėjusiais metais, – „Žinių radijuje“ pareiškė „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa. – Po gerų metų visada ateini blogesni. Praėję metai pieno pramonei buvo labai geri, galbūt geriausi per pastarąjį dešimtmetį, bet dabar pieno pramonei yra griūtis.“
Pernai pieno produktų kainos smarkiai pabrango dėl išaugusių kaštų, žaliavinis pienas taip pat pabrango 60 proc., bet po tokių šuolių visada laukia nuolydis, o vėliau grįžtama į normalų lygį.
„Visgi tokie svyravimai yra galvos skausmas visiems – tiek perdirbėjams, tiek žemdirbiams.
2023 m. bus blogesni už 2022 m., bet nebus mirtini“, – sakė jis.
Kaip pasakojo D.Trumpa, šiuo metu eksportuojamų pieno produktų paklausa ir kainos „ne mažėja, o griūva“. Kilogramas eksportuojamo sūrio dar rudenį kainavo apie 5 eurus, o dabar nesiekia net 4 eurų.
Anot jo, kainos ir taip greitai krenta, o pirkėjai ir toliau neperka, laukia, kol kainos dar sumenks.
„Nežinau, ar bus krizė, bet nuosmukis tikrai bus ir tai jaučiame iš vartojimo sumažėjimo mūsų pagrindinėse rinkose. Pavyzdžiui, Italijoje vartojimo sumažėjimas yra ženklus, ne 1–2 proc., o beveik 10 proc. Mūsų Italijos partneriai paaiškino, jog žmonės tiesiog turi už viską mokėti daugiau, tad jiems lieka mažiau pinigų, juk jie negali nesusimokėti už energiją, kitaip jiems atjungs dujas, elektrą. Jie turi sumokėti ir už pabrangusias paskolas, tad lieka mažiau pinigų drabužiams, baldams, televizoriams, mažiau išleidžiama ir maistui.
Žinoma, valgyti norisi, bet žmonės jau renkasi pigesnį maistą, o dalis mūsų sūrių nėra pigiausi, brangių kietų sūrių vartojimas mažėja“, – pasakojo pašnekovas.
Be to, kaip sako D.Trumpa, Lietuvos pieno pramonės sveikata priklauso nuo eksporto rezultatų, mat didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama. Štai „Rokiškio sūris“ eksportuoja daugiau nei du trečdalius savo produkcijos.
„Pernai eksporto rezultatai buvo tokie geri, kokių neturėjome paskutinį dešimtmetį, bet vietinėje rinkoje patyrėme apie 1,5 mln. eurų nuostolį. Šį nuostolį galėjome toleruoti tik todėl, kad jį iš dalies dengėme eksporto pajamomis“, – aiškino „Rokiškio sūrio“ vadovas, paminėdamas, jog apskritai jau ir pernai buvo matyti, kad žmonės perka mažiau, tad įmonių apyvartos didėjo tik todėl, kad kainos šoktelėjo.
Krito visų eksportuojamų produktų kainos
Pieno perdirbimo įmonių grupės „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius praėjusius metus taip pat prisiminė su džiaugsmu. Kaip jis sakė, rezultatai buvo geri visai grandinei – ir įmonių grupei, iš žemdirbiams.
„Apskritai po pandemijos matėme didelį optimizmą, žmonės pajuto laisvę, ėmė keliauti, ėmė ir pirkti daugiau. Pieno produktų paklausa stipriai išaugo, o kainos reaguoja jautriai. Jei paklausa didėja, kainos auga, sumažėjus paklausai, kainos krenta“, – kalbėjo jis.
Visgi dabartinės situacijos griūtimi nevadina ir tikisi geriausio. Turėdamas daug metų patirties jis jau įpratęs, kad verslą lydį pakilimai ir nuosmukiai, rinkose stebimi bangavimai, tad bet kuriuo atveju po kurio laiko viskas vėl turėtų sugrįžti į vėžias.
„Ryškų kainų kritimą jaučiame jau apie pusantro ar du mėnesius, nors simptomus ėmėme jausti jau anksčiau. Ir kainų kritimas tęsiasi toliau, o kiek jis truks – nežinau.
Šiemet pesimizmo tikrai daugiau nei pernai, bet kai kainos kyla, mes niekada nežinome, kur yra viršus, o kai krenta – kur dugnas“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Bertašius.
Anot jo, įmonė eksportuoja apie 90 proc. produkcijos ir šiuo metu nėra nė vieno eksportuojamo produkto, kurio kaina nebūtų kritusi. G.Bertašius skaičiavo, jog, pavyzdžiui, jų eksportuojamų sūrių kainos sumažėjo apie 40 proc., grietinėlės – 35 proc.
„Tai – drastiški sumažėjimai“, – pripažino jis.
G.Bertašius taip pat kaip vieną iš priežasčių, kodėl eksportuojamų pieno produktų kainos ėmė mažėti, įvardijo vartotojų stabtelėjimą. Bijodami nuosmukio žmonės ėmė mažiau pirkti, o kai kurie, pašnekovo manymu, taip išaugus kainoms dalies prekių ir nebeįperka.
Lietuviai perka mažiau
Kad gyventojai perka kiek mažiau, pastebima ir Lietuvoje. Tai patvirtino ne tik įmonių vadovai, bet ir prekybininkai.
„Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė patikino, kad pernai maistas stipriai brango, ypač pieno produktai, ir tai lėmė, kad parduodamų pieno produktų kiekio kritimas buvo bene didžiausias, palyginti su kitomis kategorijomis.
„Pastebime, kad pirkėjai renkasi pigesnes prekes, dar daugiau dėmesio skiria akcijoms bei „Rimi“, „Rimi Basic“ privačių etikečių produktams, kurie, palyginti su kitų prekių ženklų pieno produktais, kainuoja mažiau“, – portalui lrytas.lt komentavo atstovė.
„Pieno produktų 2022 m. bendrai pardavėme 7 proc. mažiau nei 2021 m. Krito bazinių pieno produktų, t. y. sviesto, varškės, pieno pardavimai, tačiau turėjome augimą kitose kategorijose, tokiose kaip glaistyti pieno sūreliai, augaliniai gėrimai, tepieji riebalų mišiniai“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame prekybos tinklo „Iki“ atsakyme.
„Norfos“ parduotuvėse pernai taip pat parduota mažiau pieno produktų nei 2021 m. – skaičiuojamas 4 proc. kiekio kritimas. Tačiau šis prekybos tinklas, kaip portalui lrytas.lt aiškino „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis, sumažėjimą labiau sieja ne su išaugusiomis kainomis, o pasibaigus pandemijos ribojimams atsiradusiomis galimybėmis vėl lankytis kavinėse bei restoranuose.
Kada kainos kris Lietuvoje?
Eksportuojamų pieno produktų kainos jau krenta, tad kainos kris ir Lietuvoje? „Vilvi Group“ vadovas purto galva – eksporto rinkos reaguoja greitai, o štai vidaus rinka – lėčiau.
Jis priminė praėjusius metus, kada nuo pat metų pradžios eksportuojamų prekių kainos vis augo, bet Lietuvoje kainų šoktelėjimą išvydome tik apie vasarą.
„Kainų pokyčiai vėluoja apie pusę metų, nes mes nežinome, kokia kaina galų gale nusistovės eksporto rinkose, tad šiemet kainos Lietuvoje galėtų sumažėti taip pat tik pavėluotai“, – teigė G.Bertašius.
