„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie tai kalbėjosi pašnekovai.
Nori taisyklių
Verslo konsultantas Rimas Varkulevičius pripažįsta, kad matomas paradoksas – nors Rusijai pradėjus karą Ukrainoje verslo ryšių su agresore turėtų mažėti, kai kurios šalys ėmė prekiauti aktyviau.
„Taip nutinka todėl, kad nėra aiškių taisyklių. Sankcijos įvestos, jos veikia ir mus, ir teroristines valstybes, bet verslas jaučiasi gerai tada, kai visiems taisyklės vienodos. Tada užtikrinamas konkurencingumas, nebėra vietos nesąžiningam konkurencingumui ir klaidinančiai reklamai. Bet tų taisyklių nėra ir kitose valstybėse, tiesiog kol nedraudžiama, tol viskas daroma.
Kiek tenka bendrauti su kolegomis, stambių įmonių vadovais, tie, kurie išlaiko šiokius tokius santykius su Rusija, visai tuo nesidžiaugia, nes iš vienos pusės spaudžia Lietuva, iš kitos – rizika, kad gali blogai baigtis.
Taisyklės galėtų aiškiai nustatyti išėjimo iš Rusijos rinkos laiką, nes šiandien patiems tai sunkiai sekasi padaryti“, – sakė jis.
Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata yra įnicijavęs rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“. Tai, pasak R.Varkulevičiaus, ir galėtų būti taisyklės, kuriomis verslas galėtų bent kiek vadovautis.
„Tai – 9 punktų rezoliucija. Tai – logiškas tęsinys dar gegužę Seimo priimtos rezoliucijos, kurioje Rusija buvo įvardyta kaip teroristinė valstybė, ir tai yra politinis vertinimas, dėl kurio turėtume matyti tiek politines, tiek teisines pasekmes. Bet paaiškėjo, kad nieko nėra daroma, nes norint sukurti atitinkamą politinį-teisinį mechanizmą reikia keisti tam tikrus mūsų teisės aktus.
Todėl pirmame punkte siūloma visoms Lietuvos institucijoms siekti, kad tarptautiniu mastu Rusija būtų pripažinta teroristine valstybe ir kad būtų siekiama specialaus tarptautinio tribunolo.
Antras punktas – prašoma Europos Sąjungos (ES) lygiu kelti turto konfiskavimo būtinumą, kad tai būtų kaip reparacijos Ukrainai.
Trečias punktas yra dėl Rusijos valstybinių partijų. Siūlome į sankcijas įtraukti visas politines partijas, pritariančias režimui ir visus partijų narius sankcionuoti.
Ketvirtas – prašoma Vyriausybės pateikti teisės aktus dėl Rusijos piliečių nekilnojamojo turto (NT) įsigijimo reguliacijos Lietuvoje.
Penktas – siūloma registruoti Rusijos atstovus Lietuvoje. Taip pat Vyriausybė turi priimti ar, jei būtina, pateikti Seimui teisės aktus, nustatančius, kad visi Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys iki šios rezoliucijos priėmimo datos Rusijoje vykdantys komercinę veiklą turi per 3 mėn. užsiregistruoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos viešame specialiame registre, nurodyti veiklos pobūdį, veiklos planus, pagrindimą, kodėl būtina tęsti savo veiklą. Komisija esant būtinumui teiktų rekomendacijas Vyriausybei dėl tokių fizinių ar juridinių asmenų galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.
Šeštas – prašome Vyriausybės pozicijos dėl sutarčių, ką reikėtų su jomis daryti.
Septintas – žalos atlyginimas teisminiu keliu.
Aštuntas – siūloma sukurti teisinę aplinką, reglamentuojančią nacionalinių sankcijų nustatymo mechanizmą. Turime ES sankcijų paketą, bet galime turėti ir savo nacionalinių sankcijų mechanizmą Lietuvoje.
Devintas – siūloma stiprinti Lietuvoje vykdomą strateginių prekių eksporto kontrolę“, – pristatė rezoliuciją R.Lopata.
Sausio 11 d. Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) uždaro posėdžio metu aptarė šį grupės parlamentarų įregistruotą rezoliucijos projektą. Jį nuspręsta tobulinti, tačiau gruodį šią rezoliuciją inicijavęs R.Lopata tikino, jog į pastabas iniciatoriai atsižvelgs tik iš dalies.
Nutrauktų bet kokius ryšius su Rusija
R.Lopata neigia kaltinimus, jog nutraukiant prekybinius santykius Lietuvos įmonės iš pelningų krenta į nuostolingas, galų gale dėl to ims trūkti lėšų ir biudžetui.
„Dar gerokai prieš prasidedant karui turėjome daugybę posėdžių, skirtų geležinkelių, uosto ir kitų įmonių perspektyvoms aptarti. Vadovai rodė schemas, skaičiavimus, scenarijus, kaip esant reikalui galėtų pasitraukti, pamiršti Rytų kryptį. Kur visa tai? Kodėl viso to neįgyvendino?“ – Seimo narys metė akmenį į verslų daržą.
R.Lopata aiškina, kad prekybiniai santykiai su Rusija yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas, todėl reikia įsivesti aiškias taisykles. Tačiau parlamentaras supranta, kad visada randama galimybių, kaip sankcijas apeiti.
„Dabar stebime įdomų dalyką – iki karo su Rusija mūsų prekybos apimtys siekdavo 10 proc., dabar tai krito iki 5 proc., bet 5 proc. pakilo mūsų prekybos apimtys su Vidurio Azijos valstybėmis. Ką tai reiškia? Ar tai nėra schema?“ – paminėjo jis.
Parlamentaras sutiktų iš viso nutraukti su Rusija bet kokius prekybinius, kultūrinius ar kitus, ryšius, tačiau pripažino, kad realybėje tai neįmanoma: „Ryšiai vis tiek palaikomi tam tikrame lygmenyje, yra minimalūs diplomatiniai santykiai.“
Vis pasigirsta pareiškimų, kad su teroristiniais ir autoritariniais režimais neturėtume bendradarbiauti, tačiau tokiu atveju, pasak R.Varkulevičiaus, Lietuvai tektų visiškai nutraukti santykius ne tik su Rusija ir Baltarusija, bet ir daugiau valstybių. Jis neneigia, kad anksčiau ar vėliau teks tai padaryti, bet tai užtrunka ilgai ir turi būti vykdoma ne tik Lietuvos, bet ir visos ES lygiu.
„Vis dėlto didžioji dalis Lietuvos verslo gyvuoja eksportu, todėl jei imsime orientuotis tik į kelias valstybes, tapsime nuo jų stipriai priklausomi“, – sakė verslo konsultantas.
Politika ir ekonomika ne visada juda išvien
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, politologas Tomas Janeliūnas akcentavo, kad politika ir ekonomika ne visada veikia sinchroniškai, o tai, jo nuomone, nemažai lemia privatūs verslai, kurie į tam tikrus sprendimus ne visada sureaguoja.
„Verslai valstybei patiki savo saugumo užtikrinimą. Kai jiems kyla kokia nors grėsmė, jie atsigręžia į valstybės institucijas ir klausia, ką jos padarė, kad verslas būtų saugus ir būtų galima saugiai prekiauti.
Valstybės institucijos prisiima atsakomybę už bendrą saugumo lygį ir įvesdamos sankcijas Rusijai priėmė sprendimą nemaitinti Rusijos agresijos mašinos, kuri galų gale gali atsigręžti ir į mus. Politinių sprendimų verslai neturi ignoruoti.
Bet dabar matome verslų bandymus nukreipti prekes į Kazachstaną ar kitas šalis, per kurias toliau aprūpinama Rusijos rinka. Galime sakyti, kad verslas ieško galimybių kuo įmanoma greičiau pakeisti kryptis, bet tai jau sąžinės ir reputacijos klausimas.
Daugelis turbūt supranta, kad galų gale tos prekės atsiranda Rusijoje.
Tik aktyvūs verslų savininkai, kuriems moraliai nepriimtina prekiauti su Rusija net per tarpininkus, gali priimti sprendimus ir jie iš tiesų keičia savo verslų kryptis, strategijas, bet adaptacijai reikia laiko“, – kalbėjo profesorius, paminėdamas vis dar besistebiantis, kad gyvename pasaulyje, kuriame atsiranda žmonių, nesuprantančių, jog Rusija yra priešas, kariaujantis su mumis.
Reikia užsiimti eksporto plėtra
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, naudinga ieškoti naujų rinkų, kas šiuo metu ir daroma. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vyksta į Pietų Korėją, mezga ryšius ir aiškinasi prekybos galimybes.
Tačiau ekonomistas pabrėžė, kad tai rezultatų atneš tik ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo metu nemažai eksportuojama ir į Taivaną, bet pažvelgus, kiek iš tų prekių yra lietuviškos kilmės, matytume tik nedidelius skaičius.
Todėl norint rezultatų artimiausiu laikotarpiu reikėtų daugiau dėmesio skirti Lietuvos ir Vakarų Europos prekybos, eksporto stiprinimui, mat Lietuvos įmonės gauna užsakymus iš Vakarų Europos šalių, tad norint greitai ir stipriai pakelti eksporto rodiklius, ypač lietuviškos kilmės prekių, reikia kuo greičiau integruotis į europines grandines. Tai, ekonomisto manymu, duotų sparčiausią ir didžiausią poveikį.
„Vokietija, Skandinavija, Nyderlandai turi būti mūsų eksporto plėtros prioritetas“, – pareiškė jis.
