Nurodymą, kad naujus būstus parduodantys NT plėtotojai juos pirkėjams galėtų siūlyti tik su 100 proc. baigtumu, Seimas koreguodamas Statybų įstatymą įteisino besibaigiant 2022-iesiems. Kad įstatyme numatomi pokyčiai, rinkos dalyviai žinojo, dalyvavo darbo grupėje, tačiau būtent baigtumą reglamentuojantis punktas NT vystytojams tapo staigmena.
Nusikels terminas, kada perduos butą
Kaip portalui lrytas.lt aiškino Aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė–Matusevičė, straipsnis sako, kad teisės negali būti perleidžiamos. Tai reiškia, kad visi sandoriai, kurie bus sudaromi po 2024 m. sausio 1 dienos, buto atžvilgiu turės būti vykdomi tik esant 100 proc. baigtumui.
Čia svarbu suprasti, jog naujovės palies po minėtos datos sudaromus sandorius, bet ne nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėtus projektus. O tai, kaip sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius, reikš, jog pirkėjui nusikels terminas, kada vystytojas jam perduos butą.
„Kiek nusikels – tris mėnesius ar pusę metų, klausimas. Neabejotina ir tai, kad pasikeis turto kaina. Net jei preliminarioje sutartyje numatyta viena suma, galutinėje turės būti kita, nes pats vystytojas turės baigti objektą iki 100 proc.
Mūsų narių skaičiavimais, prie galutinės kainos tai gali prisidėti iki papildomų 500 eurų kvadratiniam metrui“, – portalui lrytas.lt komentavo M.Statulevičius.
Iki šiol tą sumą baigdami objektą investuodavo patys žmonės, todėl turto kaina, kuri buvo registruojama registre ir kuri matėsi notariniuose sandoriuose, buvo kiek mažesnė.
Dabar, anot asociacijos vadovo, viską turės padaryti vystytojas: įrengti kriauklę, pakabinti lemputę, įrengti palanges, sanitarinį mazgą ir t.t.
„Šiuo metu įprastas 85 proc. baigtumas – tokiu atveju dalis darbų paliekama padaryti pačiam žmogui. Jis tuo pačiu metu daro ir pilną apdailą: kur reikia, išsivedžioja ortakius, kur patogu, pasistato gipso kartono pertvaras.
Po 2024 m. sausio 1 d. žmonėms gali tekti griauti tai, kas padaryta, išmontuoti praustuvus, jei šie netiks – ne paslaptis, bus dedami pigiausi, kad statytojas kuo labiau sumažintų išaugančius kaštus. Jei būsto pirkėjas norės individualaus sprendimo, turės griauti ir daryti savaip. Tai netvaru“, – kalbėjo M.Statulevičius.
Brangs paskolos
Be to, pašnekovo teigimu, reikia turėti omenyje ir tai, kad daliai žmonių gali kilti problema apskritai gauti paskolą būstui, nes, kaip minėta, įsigaliojus naujovei vienas kvadratinis metras gali brangti ir puse tūkstančio eurų.
Dėl to, LNTPA vadovo manymu, tokiems pirkėjams gali prisieiti ieškoti būsto antrinėje rinkoje. Čia pajutus paklausą kainos taip pat pradės kilti.
Brangs ir paskolos NT vystytojams, nes atsiradus reikalavimui dėl 100 proc. baigtumo jie ilgiau užsibus projekte, vadinasi, jam brangiau atsieis ir banko paskola.
Sujudino rezonansiniai atvejai
Aplinkos viceministrė D.Veličkaitė–Matusevičė aiškino, kad pokyčių Statybų įstatyme prireikė po rezonansinių atvejų. Vienas tokių – daugiabučio „Gelvonų terasos“ Vilniuje projektas. Čia gyventojai įmokas už būstus sumokėjo, tačiau raktų nuo namų taip ir negavo.
2021 m. pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) išdavė statybų leidimą, bet nusprendė, kad tai buvo padaryta neteisėtai ir kreipėsi į teismą. Kaip yra rašęs lrytas.lt, VTPSI teigimu, daugiabučio projektas buvo parengtas nesilaikant visų teisės aktų, negauti visi reikiami sutikimai.
Statybų leidimus išduoda savivaldybė. Ji, gavusi prašymą, kuriame trūksta dokumentų, privalo šį atmesti, tačiau „Gelvonų terasų“ atveju to nepadarė: visi, privalėję projektą patikrinti, jam pritarė, visų atsakingų specialistų parašai sudėti. VTPSI darbuotojas įvertina, ar pritarė subjektai, turėję patikrinti dokumentus. Minėto projekto atveju visi pritarimai buvo duoti, VTPSI darbuotojas leidimą suformavo ir registravo.
VTPSI patikrinimą pradėjo po kelerių metų, kai jau buvo išduotas statybų leidimas, nes buvo gautas Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymas tą padaryti.
„Gelvonų terasų“ projekte ketinta įregistruoti 85 proc. baigtumą.
„Aplinkos apsaugos komitetas Seime organizavo diskusijas, kaip apsaugoti vartotoją statybų procese. Jau tuo metu buvo parengtas ir Vyriausybei bei Seimui pateiktas Statybos įstatymo projektas dėl kitų pakeitimų. Tačiau diskusijos Seime paskatino patį Aplinkos apsaugos komitetą pateikti papildomus pasiūlymus. Šis dėl 100 proc. baigtumo buvo vienas jų“, – portalui lrytas.lt minėjo viceministrė.
Anot jos, imtasi kelių priemonių, kaip būtų galima išvengti skaudžių pasekmių, kai dėl galimo neteisėtumo sustabdomos statybos, kai užsisuka teismo procesai ar panašiai, o vartotojai neretai jau būna įsigiję NT nebaigtos statybos name, pagal preliminarias sutartis įmokėję pirmines įmokas.
Taip atsirado sprendimas gyvenamąsias patalpas leisti parduoti tik baigus statybas – tuomet jau būna baigtos visos patikros procedūros, kai gali iškilti neteisėtumo faktai.
Anot D.Veličkaitės–Matusevičės, jei statybų metu dalį patalpomis pastato įsigyja tretieji asmenys – būsimi gyventojai – jie tampa proceso dalimi su visomis iš to išplaukiančiomis rizikomis.
Tačiau LNTPA vadovas M.Statulevičius svarsto, jog klaidinga būtų manyti, kad faktas, jog žmogus pirks baigtą produktą, jį labiau apsaugos: „Pavyzdžiui, „Gelvonų terasų“ atveju tai nieko neapsaugo, nes sudarytos preliminarios sutartys. Ar baigtumas 100 proc., ar 85 proc., ginče įstrigusiems žmonėms tai nieko nesprendžia“.
Vis dėlto aplinkos viceministrė teigė, kad tais atvejais, kai statyba baigta ir ji registruojama, laikoma, kad visos procedūros jau atliktos, prasideda ir garantinis laikotarpis. „Čia patalpas įsigijęs vartotojas jau apsaugotas. O kai jis ateina į vidurį proceso ir įsigyja ar rezervuoja nebaigtos statybos patalpas, tampa sudėtine proceso dalimi su visomis iš to išplaukiančiomis atsakomybėmis“, – kalbėjo viceministrė.
Ne tai, ko laukia
M.Statulevičių stebina, kokia kryptimi Lietuvoje juda statybų sektoriaus reglamentavimas.
„Pernai pakelti valstybinės žemės mokesčiai ir šie Statybų įstatymo pakeitimai veikia į vieną pusę – lyg siekiama labiau apsaugoti pirkėją, kelti projektų kokybę, kad vystytojai iš savo vystomų projektų daugiau naudos teiktų valstybei. Visa kryptis – kuo labiau apmokestinti, reglamentuoti vystymo procesą nepasiūlant jokių atsveriančių priemonių, paspartinančių galimybes būstą pateikti rinkai.
Vakarų valstybės eina priešingu keliu: jos kelia energetinius, tvarumo reikalavimus, tačiau atsisako perteklinių ir taip paprastina statybos procesą. O kelti kokybės kartelę reikalauja patys pirkėjai“, – sakė pašnekovas.
