Mato pokyčių poreikį
Europos Sąjungos (ES) politikai pastebėjo, kad dalis skaitmeninėse platformose (pavyzdžiui „Uber“ ar „Bolt“ ir kita) dirbančių žmonių neteisingai priskiriami prie dirbančių savarankiškai. Siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar skaitmeninė platforma yra darbdavys, o pagal ją dirbantys asmenys – darbuotojai. Tai suteiktų teisę darbuotojams naudotis įprastinėmis darbo sąlygomis – teise į minimalų atlyginimą, poilsį, sveikatos draudimą, nedarbo išmokas ir kita.
Europarlamentarė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė pastebėjo, kad skaitmeninėse platformose šiuo metu dirba apie 28 mln. europiečių, tačiau apie 5 mln. iš jų dirba ne kaip savarankiški darbuotojai – jų darbo pobūdis atitinka dirbančiųjų pagal darbo sutartis.
Anot V.Blinkevičiūtės, reikia užtikrinti, kad šie darbuotojai nepatektų į savotiškas pinkles, kada negauna jokių socialinių garantijų.
„Iškyla klausimas, kas yra skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės. Pagal kokius įstatymus, pagal ką jie dirba? Pagrindinė mintis – kad jie yra savarankiškai dirbantys darbuotojai. Tai reiškia, kad platformos algoritmai neturi teisės jų kaip nors kontroliuoti. Pats darbuotojas, dirbantis platformoje – ar tai būtų pavežėjas, ar kurjeris, ar vertėjas, ar IT specialistas, jis pats nustato savo darbo laiką, atlyginimų ribas, kaip jis dirba. Dirbdamas savarankiškai jis neturi jokių darbdavio suteikiamų socialinių garantijų – sveikatos, pensijų draudimo.
Didžioji dalis platformose dirbančių darbuotojų ir yra kaip dirbantys savarankiškai, tačiau yra labai daug tokių atvejų – skaičiuojama, kad galėtų būti gerokai daugiau nei 5 mln. žmonių, kurie tikrai nėra savarankiškai dirbantys, tačiau tarsi dirbantys pagal darbo santykius. Nes platformos jį kontroliuoja, kelia tam tikrus reikalavimus – sudaromi tam tikri reitingai, jie yra stebimi, baudžiami, nustatomos atlyginimų viršutinės ribos ir kita.
Tad direktyva ir sako – tokiu atveju tai jau nėra savarankiškai dirbantis darbuotojas, platforma yra jų darbdavys ir turi būti įforminami darbo santykiai, kaip Lietuvoje pagal Darbo kodeksą dirbantis žmogus“, – direktyvos tikslus paaiškino V.Blinkevičiūtė.
Direktyva, anot jos, taip pat užtikrintų savarankiškai dirbančiųjų autonomiją, darbo lankstumą.
Tiesa, V.Blinkevičiūtė patikino, kad darbuotojo automatiško perklasifikavimo iš savarankiškai dirbančio į dirbantį pagal darbo sutartis nebus: „Direktyva numato, kad platforma, esant tokiems atvejams, turės teisę įrodinėti, kad taip nėra – įrodinėjimo našta yra platformai, kaip darbdaviui“.
Prognozuoja neigiamą poveikį
Tuo metu europarlamentaras, liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad direktyvos dabartiniu turiniu nepalaikys.
„Didžioji dauguma darbuotojų, kurie dirba internetinėse platformose, dirba papildomą darbą. Tai reiškia, kad jie turi pirminį darbą, kuris jiems suteikia tas socialines garantijas.
Papildomas darbas reikštų, kad sutartys lieka individualizuotos, o ne kolektyvinės. Tik tokiu atveju galima užtikrinti lankstumą darbo rinkos santykių ir tų pačių skaitmeninių platformų patrauklumą vartotojui“, – įsitikinęs P.Auštrevičius.
Anot jo, politinės europarlamentarų grupės dėl šios direktyvos ginčijosi nemažai, pagrindinis ginčo klausimas – dėl direktyvos ketvirtojo straipsnio.
„Jis buvo apie darbo užmokesčio dydį ir jo viršutines ribas, elektroninėmis priemonėmis prižiūrimą ir vykdomą darbą, laisvę pasirinkti darbo valandas arba nebuvimą darbe, nustatant konkrečias taisykles dėl atvykimo į darbą, elgesio su paslaugos gavėju ir ribojamas galimybes kurti klientų bazę arba priimti į darbą bet kuriai trečiajai šaliai.
Jeigu bent du iš šių paminėtų penkių kriterijų būtų tenkinami arba būtų priimama tokia teisinė prielaida, kad platforma yra darbdavys, tada atsirastų reikalavimas naudotis samdomo darbuotojo statusu, užtikrinant darbuotojų socialines teises.
Kitaip tariant, jeigu bent du kriterijai atitinka, tada nustatomas minimalus darbo užmokestis, atsiranda kolektyvinės derybos, darbo laikas, mokamos atostogos“, – paaiškino P.Auštrevičius.
Liberalo politinės grupės manymu, toks reguliavimas vestų į skaitmeninių platformų per didelį reglamentavimą, o tai, anot jo, galėtų tapti bloga žinia vartotojui.
„Visos tos papildomos išlaidos persidengtų ir pasiskirstytų rinkoje labai lanksčiai, galiausiai vartotojas mokėtų aukštesnę kainą už jam suteiktas paslaugas.
Šie dalykai neturėtų būti centralizuojami – turi išlikti nacionalinių, sakykime, Lietuvoje nustatytų taisyklių viršenybė. Centralizacija nebūtų gera žinia ir vartotojams, ir darbuotojams, dirbantiems skaitmeninėse platformose.
Galiausiai, tai galėtų neigiamai veikti skaitmeninių platformų darbuotojų pasiūlą“, – vardijo liberalas.
P.Auštrevičius nurodė balsuosiantis už tai, kad išliktų galimybė šį teisės aktą tobulinti, ir nepriimti dabar pateiktos direktyvos.
Pozicija nustebino
Tuo metu V.Blinkevičiūtę tokia P.Auštrevičiaus pozicija nustebino.
„Kaip taip atsitiko, ar dabar liberalai nusprendė nebepritarti parlamento pozicijai, kuri buvo suformuota Užimtumo ir socialinių reikalų komitete gruodžio mėnesį? Tuomet praktiškai visi jų grupės nariai, išskyrus vieną, palaikė šią poziciją. (...) Tai kas paveikė „Renew Europe“ grupę, kad dabar keičia poziciją? Leisiu sau pasakyti – gal labai didelis lobiavimas?“ – teiravosi V.Blinkevičiūtė.
Savo ruožtu P.Auštrevičius paaiškino, kad tai, kokią poziciją žadėjo grupės atstovai yra viena, o ką nusprendė „Renew Europe“ – visai kas kita. „Pastabą apie lobiavimą permetu jums, kadangi aš nesusitikau nė su vienu lobistu“, – patikino europarlamentaras.
Reikalavimai – per griežti?
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, atašė Briuselyje Kęstutis Zaura nurodė Lietuvos poziciją šiuo klausimu.
Jo teigimu, Lietuvoje beveik visi darbuotojai, dirbantys per internetines platformas, yra savarankiškai dirbantys asmenys, o ir teisinių ginčų dėl skaitmeninėse platformose dirbančių žmonių statuso nustatymo, kitaip, nei kitose ES valstybėse, Lietuvoje nebuvo.
„Lietuvos pozicija išskiriami du pagrindiniai tikslai – kad direktyva neribotų platformose dirbančių asmenų ir jų atstovų socialinio dialogo, bet jį skatintų. (...)
Antras aspektas – daugiausiai klausimų dėl prezumpcijos, pagal kurią būtų nustatomas užimtumo statusas. Lietuvos pozicija, atsižvelgiant į asmenų, kurie dirba per platformas, nuomonę, buvo ta, kad pati prezumpcija ir joje numatyti kriterijai išsamiau vertintų priskyrimą darbuotojų ar savarankiškai dirbančių asmenų statusui“, – kalbėjo K.Zaura.
Anot jo, patys platformų darbuotojai yra išreiškę nuomonę, kad komisijos siūlomi kriterijai, kurių atitikimas lemtų perkvalifikavimą į darbo santykius, yra per griežti.
„Dalis iš jų atitinka labiau civiliniams santykiams taikomus kriterijus nei kad darbo santykių kriterijus“, – kalbėjo K.Zaura.
K.Zaura argumentavo, kad jeigu ES įtvirtintų EK pasiūlytą direktyvos variantą, Lietuvoje reikėtų keisti darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, mat EK prezumpcijos instituto nacionaliniuose nustatymuose nėra numatyta.
Kada galima tikėtis pokyčių?
Tiesa, net ir radus sutarimą, pokyčių europarlamentarai artimiausiu metu nežada. Tikimasi, kad Europos Taryba savo poziciją galėtų patvirtinti kovo mėnesį. Jei direktyvai bus pritarta, ES valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.
Europos Komisija pasiūlymą dėl šių taisyklių pateikė 2021 metų gruodį. 2022 metų gruodį kompromisinį pasiūlymą dėl savo pozicijos šiuo klausimu ES Tarybai pateikė pirmininkavusi Čekija, tačiau pozicija tąkart nebuvo patvirtinta.
Pernai ES rinkoje skaitmeninių platformų darbuotojų skaičius siekė 28,3 mln. Skaičiuojama, kad 2025 metais jis gali pasiekti 45 mln. 39 proc. dirbančiųjų tokiose platformose teikė pavežėjimo paslaugas, 24 proc. – maisto ar kitų prekių pristatymo į namus paslaugas, 19 proc. teikė paslaugas namuose.
