Apie tai, kokie buvo 2022 m. ir ko tikėtis 2023-aisiais „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėjo A.Antanavičius kalbėjo su „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovu Sauliumi Vagoniu.
A.Antanavičiaus vertinimu iš profesinės srities, 2022 m. buvo dar vieni gerų pamokų metai, bandant suprasti, kaip rinka reaguos į vienokius ar kitokius įvykius.
„Turėjome 2014 m. pavyzdį, kai Rusija aneksavo Krymą – rinka sureagavo vienaip. Dabartinio karo atveju rinka sureagavo kitaip.
Kai klausia, kas bus toliau – to nežinome“, – laidoje sakė „Realdata“ atstovas.
S.Vagonio vertinimu, 2022 m. buvo įdomūs – metų pradžioje galėjome svarstyti ne ar kainos kils, o kiek kils.
„Berods pernai metų pradžioje galvojau: prieš metus kainos pakilo 20 proc., šiemet paliks gal 10 proc. O pagal mūsų kainų indeksą pernai metų 11 mėnesių duomenys rodo, kad kainos Vilniuje augo apie 20 proc., kituose miestuose – apie 15 proc.“, – komentavo laidos pašnekovas.
Vis dėlto, jo teigimu, paskutiniai mėnesiai rodo, kad buvęs spartus kilimas – jau praeityje, rinka blėsta. Dabar didysis klausimas, ar keisis kryptis: ar turėsime šliaužiantį nuoseklų dar vis labai nedidelį kainų augimą, ar ateis metas jau ir neigiamiems pokyčiams.
S.Vagonis spėja, kad greičiausiai matysime ir to, ir kito: atsiras projektų, kur kainos dar po truputį didės, tačiau atsiras pardavėjų, kurie bus priversti mažinti savo lūkesčius ir galbūt netgi kirpti kainas.
A.Antanavičius šiais metais tikisi ramesnio laikotarpio, jei Europos Centrinis Bankas (ECB) išlaikys rinkos raminimo, vėsinimo kryptį. O taip veikiausiai ir bus.
„Paklausa nebefiksuos jokių rekordų – pagal likvidumą būsime 2017–2019 m. lygyje. Tai nėra blogai, tačiau tai nebus kaistantys metai – pirkėjai pirks ramiau, turės daugiau galimybių pasidairyti, nueiti į bankus.
Patys bankai demonstruoja norą palaikyti rinką mažindami savo maržos dalį.
Jei pavasarį, vasarą Ukrainos pergale baigsis karas, greičiausiai vėl prasidėtų pozityvūs lūkesčiai ir galbūt vėl pamatytume suspaustos spyruoklės efektą, tik nebe tokios didelės kaip po 2020 m.“, – prognozavo A.Antanavičius.
Tvirtai garantuoti, kad taip ir bus, jis nesiėmė, tačiau lygiai taip pat nepiešė labai niūrių krypčių, nes bankai nusiteikę rinką palaikyti. Kaip pastebėjo „Realdata“ atstovas, 2009 m. bankai užsuko paskolų kranelius, o dabar to nematyti.
„Bent jau iš kainų pokyčių pusės 2023 m. bus gerokai stabilesni – baigėsi intensyvus kilimas. Kad rinka per dvejus metus priaugtų 40–45 proc. – įspūdinga.
Lygiai taip pat nebus ir beprotiško kainų kritimo. Reikia nepamiršti, kad ir 2008–2009 m. kainų kritimas neprasidėjo 15 proc. smukimu. Rinka inertiška – pamažėjimas būtų labai nedidelis“, – svarstė S.Vagonis.
Jis, apžvelgdamas bendras rinkos tendencijas, tikino: nesulauksite momento, kad po pusmečio būstą įsigysite 10 proc. pigiau.
Vis dėlto negalima atmesti, kad silpnesni plėtotojai ar nerealios kainos užsiprašę pardavėjai bus priversti kainas kirpti. Tačiau, kaip paaiškino „Ober-haus“ atstovas, taip nutiks ne dėl to, kad krenta bendras kainų lygis, o dėl to, kad tam tikri pardavėjai turėjo neadekvačius lūkesčius.
Neišvengiamą poveikį rinkai daro ir didėjančios bazinės palūkanų normos. Nors A.Antanavičius migraciją, kuri Vilniaus gyventojų skaičių padidino kone 10 tūkst., o tai savo ruožtu atsiliepė nuomos rinkai, išskyrė kaip svarbiausią metų įvykį, S.Vagonis čia paminėjo būtent infliaciją ir EURIBOR didinimą.
„To tikriausiai nebuvo galima anksčiau prognozuoti, tačiau jis jau pradeda rodyti savo įtaką ir pirkėjų lūkesčiams.
NT būsto paklausą ir kainų rodiklius labiausiai veikia šie faktoriai: žmonių pajamos, gyventojų skaičius ir finansavimo prieinamumas. Dabar viena kolonų pradeda svyruoti – finansavimo prieinamumas mažėja. Negalima to lyginti su 2009 m. situacija, kai palūkanos pasiekė 10 proc., tačiau poros procentų augimas kai kuriems žmonėms jau panaikina galimybę bent jau šiuo metu dalyvauti būsto rinkoje“, – sakė laidos pašnekovas.
Vis dėlto A.Antanavičius atkreipė dėmesį į JAV rinką, kur anksčiau nei euro zonoje buvo pradėtos didinti bazinės palūkanos. Federalinė rezervų sistema jas pakėlė iki 4,5 proc., todėl 30 m. būsto paskola su fiksuotomis palūkanomis siekė virš 7 proc. Tačiau jau 5–6 savaitės, laidos pašnekovo teigimu, bankų palūkanos išsikvepia, o ir infliacija auga mažiau, nei buvo prognozuota.
„Manau, kad ir ECB gali daryti kažką panašaus, o ir paskutiniai duomenys rodė, kad infliacija tarsi stabilizuojasi. Vadinasi, turėtume matyti vienženklį EURIBOR.
Ko ECB tikrai nenori – tai krizės. Net ir pandeminiais metais jis padarė viską, kad krizė neateitų. Jei bus bent menkiausia priežastis palūkanų normos nekelti, jie tą ir padarys“, – sakė A.Antanavičius.
