Pasak ministro, uostas galėtų būti valdomas pagal skandinavišką modelį, kuomet didelę įtaką uostams daro ir savivalda.
„Toks sprendimas klaipėdiečiams būtų svarbus ne tik praktiškai, bet ir simboliškai: šiemet minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, būtų prasminga įtvirtinti regiono vaidmenį prie didžiausios uostamiesčio bendrovės valdymo prijungiant ir savivaldybę“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos autorius. Jo projektą dar pasirašė Arvydas Pocius, Audrius Petrošius, Ligita Girskienė.
S. Gentvilas pažymi, kad turėdama uosto akcijų savivaldybė galėtų tiesiogiai dalyvauti valdant uostą.
„Tai ypač svarbu užtikrinant taršos, triukšmo ir bendrą uoste veikiančių įmonių kontrolę. Tik savivaldybė deramai prižiūrės darnią uosto ir miesto plėtrą ir padės rasti pusiausvyrą tarp skirtingų interesų. Galų gale iš uosto veiklos Klaipėdos miestas gaus dividendų, kuriuos galės panaudoti kelių į uostą infrastruktūrai, aplinkosauginiams projektams ir panašiai“, – teigia ministras.
Jo teigimu, Skandinavijos šalių jūrų uostai valdomi kaip viešo kapitalo akcinės bendrovės, kurių akcininkės yra ir savivaldybės. „Švedijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos daugelis jūrų uostų yra municipaliniai, kurių valdybas sudaro vyriausybės ir savivaldybės skiriami akcininkai“, – aiškina Seimo narys.
Pernai lapkritį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariui liberalui Sauliui Budinui užregistravus pasiūlymą dėl galimybės miestui perimti dalį uosto akcijų, lapkričio 25 d. jau pati uostamiesčio taryba vienbalsiu sprendimu paprašė Vyriausybės miesto savivaldybei perleisti 30 proc. uosto direkcijos akcijų.
Primenama, kad be Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, nuo sausio 2 d. valstybinių įmonių statusą į akcinių bendrovių pakeitė ir kitos susisiekimo įmonės – „Oro navigacija“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šiais metais naują juridinį statusą įgis ir Lietuvos oro uostai.
