„Ji dabar – milžiniška: „Urals“ nafta 50 proc. pigesnė už „Brent“. Gali būti, kad skirtumas ateityje sumažės, bet nuolaida išliks“, – portalui lrytas.lt sakė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, G7 nustatytos kainų lubos rusiškai naftai dabar nėra aktualios, nes „Urals“ naftos barelis ir taip kainuoja 20 JAV dolerių žemiau įvestų lubų. Pagrindinė priežastis, kodėl taip sumažėjusi „Urals“ kaina – menkas jos pirkėjų ratas.
Iš esmės jame likusios tik Indija ir Kinija. Anot N.Mačiulio, naftos patekimo kanalai į šias šalis sudėtingesni – juodąjį auksą reikia gabenti jūra, tolimesniais maršrutais, todėl pirkėjai reikalauja didesnės nuolaidos.
Didesnės nuolaidos reikalauja ir suprasdami, kad, kaip minėta, Rusija neturi kitų pasirinkimų. „Čia veikia sankcijos plačiąja prasme, kai Vakarų valstybės ryžtingai nusprendė nepirkti iš Rusijos naftos, o netrukus – ir naftos produktų.
Vis dėlto kainų lubos kol kas – tik saugiklis, kad ateityje Rusija negautų didesnių pajamų už parduodamą naftą. Galbūt kažkada, jei pasaulinėje rinkoje būtų didesnis naftos trūkumas ir visų rūšių nafta bei jų produktai pradėtų brangti, jos ir būtų aktualios“, – komentavo ekonomistas.
„Urals“ naftos kaina „Brent“ naftos kainai neturi jokios tiesioginės įtakos – tiek „Brent“, tiek WTI, tiek kitų rūšių naftai poveikį daro bendras pasaulinis balansas: kiek naftos išgaunama ir kiek jos suvartojama.
„Viena vertus, bendra pasaulinė naftos pasiūla sumažės iš dalies ir dėl to, kad iškrenta Rusija, ir dėl to, kad OPEC apribos gavybą. Tačiau kitoje pusėje veikia sumažėjusi paklausa. Pasaulinė gamyba – šiokioje tokioje stagnacijoje, daugelyje Vakarų valstybių gali būti ir ekonomikos nuosmukis, gyventojai mažiau vartos, tad natūralu, kad sumažėja ir naftos paklausa.
Tačiau kalbant apie naftos kainą reikia turėti omenyje, kad ją veikia tūkstančiai veiksnių, todėl niekas nežino, kur nusistovės balansas. Tikėtina, kad kiek aukštesniame lygyje, nei yra dabar“, – prognozavo pašnekovas.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. Tomas Baležentis portalui lrytas.lt minėjo, kad naftos kainoms būdingi sezoniniai svyravimai ir kalendorinių metų pradžioje kainos krenta – iš dalies ir dėl mažėjančio poreikio naudoti naftos produktus šilumos energijos gamybai.
„Šiuo metu taip pat taikomos kainų lubos ir kitos sankcijos, kurios didina politinę riziką, susijusią su bet kokiais sandoriais, liečiančiais Rusiją.
Ši perkėlė naftos eksportą į Indiją ir Kiniją, kurios naudojasi išaugusia savo rinkos galia ir nori kuo mažiau mokėti už rusišką naftą. Taigi, įvairūs veiksniai lemia naftos kainų mažėjimą ir skirtumo tarp „Brent“ ir „Urals“ augimą“, – komentavo T.Baležentis.
Anot jo, jei geopolitinė padėtis nesikeis, naftos perdirbimo pramonė bus priversta pereiti prie kitų naftos rūšių. Šiuo atveju gali padidėti transportavimo kaštai. Apskritai ES pastaruosius 15 metų buvo stebimas naftos paklausos mažėjimas. Taigi didesnių sukrėtimų, kalbant apie naftos rinką, nei jau įvykę, turbūt nepatirsime.
Svarbiausia, pasak profesoriaus, politiškai nustatyti ilgalaikę energetikos vystymosi kryptį, kuri leistų didinti energetinį saugumą ir užtikrinti jos įgyvendinimą, nepasiduodant šantažui ir kitoms viešosios nuomonės formavimo technologijoms.
