M.Mikalajūnas aiškino, kad dujų ir elektros kainų pokyčius lemia ne vienas, o gerokai daugiau veiksnių.
Kalbant apie dujas, savo padarė gana geras visų Europos valstybių pasiruošimas pildant dujų saugyklas. Dabar dujų kaina sukasi apie 70 eurų už megavatvalandę, kai paskutinį pusmetį nieko nestebino 200–250 eurų.
„Nereikia laukti, kad pastarųjų dienų žymesnis kainos kritimas tęsis amžinai, tačiau nemažiau svarbus veiksnys yra tai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir didžiojoje dalyje Europos – šilti orai. Dėl to dujų vartojimas gerokai sumažėjęs. Beje, ir elektros gamyba iš dujų gerokai mažesnė: pozityviai veikia tai, kad gana vėjuota, todėl atsinaujinančių išteklių gamyba gerokai išaugina energijos pasiūlą, o kartu mažina ir elektros kainas.
Viską sudėjus ir žiūrint globaliame kontekste, tokias kainas lemia ir sumažėjusi paklausa Kinijoje“, – vardijo M.Mikalajūnas.
V.Jankauskas papildė, kad dėl šiltos žiemos ir dėl to, kad pavyko visiškai dujų saugyklas užpildyti, Europos saugyklose dabar apie 83 proc. dujų, Vokietija, kur, atrodo, skaudžiausiai kirs žiema, saugyklose turi apie 90 proc. dujų, kai tokiu metu būdavo likę apie 70 proc.
Taip nutiko, kad susiklostė palanki situacija: momentinė dujų kaina – 63 eurai už megavatvalandę. Kitam mėnesiui prognozės neviršija 70 eurų.
„Tokių kainų nematėme nuo pavasario. Žinoma, tai labai džiugina.
Jei nebus didelių anomalijų, pavasarį gal turėsime ir dar mažesnes kainas, ypač elektros, nes tuomet prasidės potvyniai, o mes, laimei, esame prisijungę prie Skandinavijos regiono, kur didžioji dalis elektros pagaminama hidroelektrinėse“, – laidoje kalbėjo V.Jankauskas.
Dėl to turėtų sutaupyti valstybė, kuri vartotojams kompensaciją žadėjo gąsdinant kainomis 50–60 centų už kilovatvalandę. Tuo metu dabar biržoje ji 10–12 centų. Sudėjus su transportavimo išlaidomis turime kiek virš 20 centų kainuojančią elektrą. „Nemažai susitaupys mokesčių mokėtojų pinigų. Panašu, kad per šių metų pirmąjį pusmetį nereikės skirti tokių didelių pinigų vartotojams remti“, – prognozavo profesorius.
Vis dėlto tam, kad valstybės kompensacijų apskritai nereikėtų, M.Mikalajūno teigimu, sumažėjusios kainos turėtų išsilaikyti ilgesnį laikotarpį. „Ignitis“ skaičiavimais, kad dabartinė dujų kaina gyventojams būtų be kompensacijų, dujos ilgesnį laiką turėtų kainuoti 50–60 eurų už megavatvalandę. Kalbant apie elektrą, elektros energija ilgesnį laiką turėtų kainuoti žemiau nei 170 eurų už megavatvaladnę, kad pasivytume kainą be kompensacijų.
„Pastaruoju metu kainos nesiekia 100 eurų už megatvatvalandę. Bet elektros kainos iki metų pabaigos mūsų rinkoje prognozuojama, išsilaikys iki 300 eurų už megatvatvalandę. Tai reiškia, kad kompensacijų, kad išlaikytume dabartinė kainą, reikės“, – sakė M.Mikalajūnas.
V.Jankauskas ragino pasidžiaugti tuo, ką turime: bent jau galime kalbėti, kad verslas turės mažesnius nuostolius, kaštus. Galų gale galime sulaukti prekių pigimo.
„Pusmetį matome neblogą, bet dėl kito pusmečio yra labai daug klaustukų: gerai, kad dabar turime pilnas saugyklas, o ar pavyks šiam rudeniui vėl jas užpildyti? Praėjusių metų pirmąjį pusmetį dujos tekėjo iš Rusijos, o dabar jos teka tokia maža srovele, kad nesimato. Jas pakeisti greitai sudėtinga, – komentavo profesorius. -
Be to, visur pasirodo gąsdinimų: ar žinote, kad ES yra pasižadėjusi mažinti iškastinio kuro vartojimą? Vadinasi, investuodami į dujų gamybą turėsite nepadengtus kaštus. Lygiai taip pat ir Europa: pasistatys daugybę naujų terminalų, o po 20 metų dujų turėtume nebevartoti. Artimoje perspektyvoje kito kelio nėra – turime atsijungti, tik visi perspėja: ar nuo vienos priklausomybės nešokame prie kitos, ar nebūsime priklausomi nuo dujų iš Kataro, JAV?“
Kad nežinia, ko tikėtis rinkose, pabrėžė ir „Ignitis“ atstovas.
„Galime pasidžiaugti, kad dalį šaltojo laikotarpio pragyvenome ir blogosios prognozės neišsipildė. Dar bent kol kas turime šiokį tokį stabilumą. Jei stipriai atšaltų, kainų kreivė taip pat šokteltų į viršų.
Pavasarį labai priklausys, kaip per likusį šaltąjį laikotarpį bus ištuštintos saugyklos ir kaip jas seksis pildyti. Praėjusią vasarą jos buvo pildomos turint nemažą srautą iš Rusijos“, – kalbėjo M.Mikalajūnas. Pridurdamas, kad besiruošdami šiai žiemai turėsime turėsime tik tą srautą, kuris suskystintųjų gamtinių dujų pavidalu ateina iš JAV, Norvegijos, kitų valstybių.
Anot jo, Lietuvoje turėdami terminalą, geras jungtis, saugyklą Latvijoje, kalbant apie apsirūpinimą esame pakankamai patogioje situacijoje. Bet Europoje užpildant didžiules saugyklas yra neapibrėžtumas, todėl klausimas, ar tai nesukels kainų.
V.Jankauskas įvardijo porą ES sprendimų, kurie mums gali neblogai pagelbėti.
Pirma, nutarta bent dalį dujų pirkti kartu.
„Vis dar tikiuosi, kad vieną kartą mūsų šventos formulės – elektros kainos biržoje nustatymo formulės, kai remia brangiausius gamintojus – bus pakeista į tai, kad dujos bus atskirtos. Mūsų regione dujos praktiškai nenaudojamos elektros gamybai, o štai mes priklausomi nuo dujų. Europos Komisija žadėjo imtis tai atskirti“, – aiškino V.Jankauskas.
O kol kas gyventojams, net ir nukritus kainoms, jis patarė nesiblaškyti, neskubėti nutraukti sutarčių ir pereiti prie kintamos kainos. Anot energetikos eksperto, kol kas esame labai neaiškiame chaotiškame periode. Nežinome, kokios kainos bus kitą pusmetį, todėl geriau nesiblaškyti ir turėti stabilias kainas. Tuo labiau, kad sutartis bet kada galima persidaryti.
