Sukelia nepatogumų
Į portalą lrytas.lt kreipėsi kaunietė Milda, kuri pasakojo, kad yra nepatenkinta, jog beveik visos didžiosios parduotuvės turi savitarnos kasas. Pati moteris jose apsipirkti vengia, tad turi stovėti ilgoje eilėje pas kasininką, kurių parduotuvėje dabar būna vos keli.
„Nemoku naudotis, o pagalbos prašyti gėda. Kasininkei reikia sužiūrėti pilna žmonių, o dar aš ten ateisiu. Vieną kartą bandžiau, tai buvo stresas. Žinojau, ką reikia spausti, ten viskas parašyta. Pavyko, sumokėjau, bet daugiau nebenoriu, man tai kelia stresą. Galvojau, gal nepavyks, gal ne tą paspausiu“, – atviravo moteris.
„Po savitarnos kasų įvedimo sumažėjus kainininkių, pas jas pailgėjo eilės. Pas kasininkę eina visi pensininkai. Esu nepatenkinta“, – pridūrė Milda.
Kad didesnis savitarnos kasų bei mažesnis kasininkų kiekis parduotuvėse gali būti kai kam nepatogus, pritarė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas. Vis dėlto jis pripažino, kad dėl savitarnos kasų susidariusios eilės neturėtų būti įprastas dalykas.
„Čia – prekybininko organizavimo bėdos. Bet taip, tai kankina vartotojus“, – trumpai sakė P.Čepkauskas.
Savitarnos kasų tik daugės
Portalo kalbinti didieji prekybos tinklai sutiko papasakoti, kodėl nusprendė atsisakyti dalies kasininkų ir vetoje jų nusipirko robotizuotas kasas.
„Savitarnos kasų mūsų parduotuvėse yra virš 400. Tokias kasas pradėjome diegti 2017 metais beveik visose naujai atidaromose arba atnaujintose „Norfose“. Savitarnos kasos parduotuvėse dominuoja“, – komentavo „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Jis sutiko, kad ne visi žmonės nori naudotis savitarnos kasomis, tačiau tam prekybos tinklas sugalvojo išeitį.
„Norfos“ mažmena derinasi prie įvairių pirkėjų poreikių, todėl diegia mišrią sistemą – šalia savitarnos kasų statomos ir įprastinės kasos. Buvome padarę bandymą, pastatę parduotuvę, kurioje buvo vien tik savitarnos kasos, bet kai kurie pirkėjai buvo nepatenkinti, todėl mes grįžome prie mišrios sistemos. Yra žmonių, kurie nenori savitarnos kasų, dažniausiai tai yra pagyvenę žmonės“, – tvirtino D.Ryliškis.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad savitarnos kasos šiose parduotuvėse buvo pradėtos diegti 2020 metų pabaigoje, atsižvelgiant į pirkėjų poreikius ir apsipirkimo patogumą.
„Pirmiausia jas pradėjome diegti ten, kur greito atsiskaitymo galimybė buvo reikalingiausia ir fiksuojamas didesnis srautas pirkėjų, atsiskaitinėjančių banko kortele. Tai padėjo greičiau valdyti ir pirkėjų eiles. Pastebime, kad pirkėjai noriai naudojasi savitarnos kasomis ir renkasi jas atsiskaitymui.
Pastarieji dveji metai buvo itin intensyvūs savitarnos kasų diegime, o šių metų vasarį tokio tipo kasos veikė jau visose „Lidl“ parduotuvėse šalyje. Visose naujai atidaromose parduotuvėse savitarnos kasos yra įdiegiamos iškart, tai planuojama ir ateityje.
Tad šiuo metu kasos veikia jau visose 65-iose tinklo parduotuvėse 26 Lietuvos miestuose. Mūsų parduotuvėse nėra atskirų kasininko pozicijų, darbuotojai nuolat keičiasi užduotimis, todėl pastebėjome, kad savitarnos kasos palengvino eilių valdymą ir leidžia darbuotojams dar daugiau laiko skirti kitoms užduotims parduotuvėje“, – kalbėjo L.Skersytė.
Prekybos tinklo „Maxima“ Prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė tikino, kad šiame prekybos tinkle yra daugiau nei 1 tūkst. savitarnos kasų, jos įrengtos tiek didmiesčių, tiek ir mažesniuose Lietuvos miestuose esančiose parduotuvėse.
„Savitarnos kasos jau nebėra naujovė ir yra tapęs įprastas ir savaime suprantamas dalykas parduotuvėje. Gerindami pirkėjų patirtį, naudojantis savitarnos kasomis, nuolatos tobuliname jų funkcionalumą, kad pirkėjams naudotis būtų dar greičiau ir patogiau“, – pabrėžė L.Krivonė.
Anot jos, savitarnos kasos „Maximai“ padeda spręsti didžiulę problemą – darbuotojų trūkumą.
„Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į veiklos efektyvinimo sprendimus, tarp kurių yra ir savitarnos kasų įrengimas. Tačiau net ir savitarnos kasų zonoje, priklausomai nuo parduotuvės dydžio ir esamų savitarnos kasų skaičiaus, dirba 1–2 darbuotojai, kurie pirkėjams padeda ir paaiškina, kaip naudotis šiomis kasomis“, – pridūrė ji.
Pasak L.Krivonės, didelė dalis pirkėjų irgi džiaugiasi galėdami apsitarnauti patys.
„Pagrindinės priežastys, skatinančios pirkėjus rinktis savitarnos kasas, yra greitesnis apsipirkimas, patogumas, ypač perkant mažiau prekių, ir mažesnės eilės. O mes, kaip prekybos tinklas, ir siekiame, kad apsipirkimas būtų greitas ir patogus.
Savitarnos kasų populiarumas ir naudojimasis jomis auga nuo pat jų įrengimo, tačiau per COVID-19 pandemiją jos išpopuliarėjo dar labiau. Patys raginome aktyviai tai daryti, siekiant sumažinti kontaktus su mūsų darbuotojais.
2020 metais, palyginti su 2019 metais, savitarnos kasose atsiskaičiusių pirkėjų skaičius išaugo 28 proc. Pernai atsiskaičiusiųjų skaičius dar ūgtelėjo apie 12 proc. Šiemet kas antras pirkėjas atėjęs į mūsų parduotuvę su savitarnos kasomis renkasi atsiskaitymą būtent savitarnoje“, – komentavo pašnekovė.
„Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė tvirtino, kad šiuo metu prekybos tinklas turi 83 parduotuves, jose veikia 335 savitarnos kasos.
„Plėsdami mūsų tinklą ir jo parduotuvėse esančias savitarnos kasas, mes visų pirma galvojame apie klientą ir jo patogumą, tuo pačiu įvertindami ir poveikį mūsų procesų optimizavimui ir efektyvumui. Parduotuvėje įrengus savitarnos kasas atsiskaitymo vietų klientams padaugėja – tai suteikia galimybę ženkliai pagreitinti aptarnavimą.
Atsiradus savitarnos kasoms jos buvo įrengiamos orientuojantis į laiką taupantį mažo krepšelio pirkėją, tačiau matydami didžiulį šių kasų populiarumą ateityje planuojame savitarnos kasas, kuriose bus patogu apsipirkti su dideliais pirkinių vėžimėliais.
Savitarnos kasų zona mūsų parduotuvėse yra atskirta nuo įprastų kasų, laukiančių klientų eilė juda greitai ir netrukdo pirkėjams, pasirinkusiems aptarnavimą įprastose kasose“, – sakė G.Šerėnienė.
Savitarnos kasos šiuo metu yra ir 148-iose „Iki“ parduotuvėse. Tikslas – kad visame tinkle kas antra kasa būtų savitarnos, teigė „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„Šią dieną mums labiausiai ir trūksta kasininkų, laisvų vietų skaičius svyruoja apie 100. Technologijos ateina į mažmeninę prekybą tam, kad palengvintų tiek personalo darbą, tiek klientų apsipirkimo patirtį. Įdiegdami savitarnos kasas, atlaisviname parduotuvės personalą kitoms funkcijos atlikti – krauti lentynas, prižiūrėti ir vykdyti kitas operacijas parduotuvėje“, – pabrėžė V.Budrienė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad pirkėjai vertina savitarnos kasas.
„Pirmiausia, apsiperkama greičiau, antra, mažesnės eilės, o trečia, nereikia fizinio kontakto. Pandemija pakeitė klientų apsipirkimo įpročius. Žmonės nori apsipirkti greitai ir netrukdomi. Savitarnos kasos būtent tai ir užtikrina. Trūkumas – pirmas susipažinimas su technologija. Tačiau tam yra mūsų darbuotojai, kurie paaiškina, padeda pirmą kartą apsipirkti klientams. Be to savitarnos kasų meniu yra paprastas, taigi tikrai visiems pavyksta iš pirmo karto“, – dėstė V.Budrienė.
Besiskundžiančių – mažuma
Ekonomistai savitarnos kasas irgi vertina teigiamai. Pasak jų, tai padeda prekybininkams sutaupyti nemažai kaštų, dėl ko laimi ir vartotojas.
„Prekybininkai laimi darbo kaštus. Reikia mokėti mažiau atlyginimų. Jie žiūri į ateitį – kasmet savo kasininkams reikės mokėti apie 10 proc. didesnį darbo užmokestį. O jeigu vietoje šešių kasininkų pastatomos šešios robotizuotos darbo vietos, kur žmogus gali apsitarnauti pats ir kurioms prižiūrėti užtenka tik vieno kasininko, sutaupoma penkių žmonių darbo kaina.
Tereikia laukti, kol visa tai atsipirks. Jeigu viena kasa atsiperka per dvejus metus, tai po dvejų metų jau galima laikyti, jog pasiekta ekonomių darbo kaštų sąskaita. Iš to laimi vartotojas, nes prekybos tinklas tokiu atveju gali pasiūlyti prekes pigiau ar amortizuoti kainų prieaugius. Sakykime, kaštai viename ar kitame segmente paaugs, bet vartotojas to nepajus. Tai yra grynai sumetimas taupyti kaštus“, – aiškino Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Algirdas Bartkus.
Jam antrino ir P.Čepkauskas. Kaip jis teigė, savitarnos kasos padeda nemažai sutaupyti, ypač infliacijos metu.
„Kainos kyla, tai išvaro pirkėjus į savitarnos kasas. Tas savitarnos kasų modulis kainuoja nuo 10 iki 40 tūkst., o darbuotojas su visais mokesčiais 2 tūkst. per mėnesį“, – paskaičiavo jis.
Be to, kartais prekybininkams sunku susirasti papildomą darbo jėgą.
„Dabar pas mus buvo pabėgėlių iš Ukrainos, parduotuvės pasamdė ukrainiečių. Bet tu jais visko užkišti negali, negana to, reikia suprasti, kad tie žmonės čia atvažiavę laikinai – padirbs, o paskui grįš atgal į savo valstybę, iš kurios yra atvažiavę. Visi nori turėti kvalifikuotą darbo jėgą, bet pigiai. Tai labai sunkiai surandamas dalykas. Todėl geriau samdyti vieną šešių savitarnos kasų prižiūrėtoją“, – tikino A.Bartkus.
Anot A.Bartkaus, vis dėlto besiskundžiančių dėl savitarnos kasų susidariusiomis eilėmis yra mažuma.
„Šios savitarnos kasos yra ganėtinai mėgstamos pirkėjų, už tai, kad kartais pirkėjai jaučiasi nepatogiai eidami pas kasininkę. Pavyzdžiui, juos neigiamai veikia tai, kad „Lidl“ kasose kasininkė labai greitai aptarnauja, žmonės tiesiog nespėja susidėti prekių. Atsiranda toks nepatogumo jausmas. O savitarnos kasose jie gali patys kontroliuoti savo greitį. Tad mes turime nemenką pirkėjų ratą, kuriems tokios kasos priimtinos, jie jaučia tam tikrą pasitenkinimą ir yra linkę eiti į parduotuves, kuriose yra savitarnos kasos“, – kalbėjo VU ekonomistas.
„Pirmąsias savitarnos kasas diegėme 2007 ar 2008 metais. Per tiek laiko savitarnos kasų baimės pas daug ką nebėra. Kai diegėme kasas, skaitėme, kad jeigu į jas eina 40 proc. pirkėjų, tai jau yra geras rodiklis. O dabar, manyčiau, yra dar didesnė dalis tų, kurie eina į savitarnos kasas“, – antrino ir P.Čepkauskas.
Be to, anot jo, piko valandomis susidarančios eilės parduotuvėse – neišvengiamas dalykas, tad dėl to skųstis neverta.
„Parduotuvėje mes negalime pasamdyti tiek kasininkų, kad piko valandomis visus iš karto aptarnautų, nes tos kasos tuščios stovėtų, pavyzdžiui, iš ryto. O tai kainuoja. Parduotuvėje turi dirbti minimalus pardavėjų skaičius, garantuojantis kliento nepabėgimą į kitą tinklą.
Jei mes matome, kad dėl nuolat pas mus atsirandančių eilių žmonės numoja ranka į mūsų parduotuvę ir eina pas mūsų konkurentą, tada jau laikome klaida. Tada arba pasamdoma papildoma kainininkė, arba papildomos robotizuotos kasos. Jei mes pasamdysime labai daug kasinininkių, kaštai bus aukštesni ir turės būti aukštesni antkainiai“, – aiškino A.Bartkus.