Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo ekspertai.
Geriau, nei tikėtasi
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, nepaisant visų išbandymų, karo Ukrainoje, energetikos krizės, 2022-ieji buvo geresni, nei manėme vasarį. Ekonomika augo, nedarbo lygis žemas, rodikliai tikrai neblogi.
Tad kodėl lietuviai taip pesimistiškai vertina šalies ekonomiką, savo finansus? Anot T.Povilausko, gyventojus visus metus labiausiai erzino lėčiau nei infliacija augančios pajamos, perkamosios galios mažėjimas, todėl ir situacijos vertinimas toks niūrus. Visgi ekonomistas atkreipė dėmesį, kad, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, lietuviai daug optimistiškiau nei kiti piliečiai žvelgia į finansinę situaciją.
„Kolegoms iš užsienio kartais net sunku paaiškinti, kodėl pas mus esant 20 proc. infliacijai žmonės sugeba kažkaip gyventi ir dar būti tokie optimistiški“, – nusijuokė T.Povilauskas.
Tačiau Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis atkreipė dėmesį į kitą aspektą – jei gyventojų įprastai paklausiama, ar jų finansinė padėtis pagerėjo ar pablogėjo, kaip jie gali atsakyti, jog pagerėjo, kai kainos augo, išleisti tenka daugiau, o pajamos iš paskos nespėja. Anot B.Gruževskio, kito atsakymo ir nėra. Visgi tai nereiškia, kad lietuviai nešventė Naujųjų, nėjo į klubus. Kaip jis teigė, lietuviai padėtį vertina objektyviai – jie pripažįsta, kad situacija nėra gera, bet toliau gyvena, kartu su ekonomikos bangomis kyla ir leidžiasi.
Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sakė, kad tai, jog metus baigėme su ekonomikos augimu, yra stebuklas.
„Esame vienintelė Baltijos šalis, kurios verslas įrodė gebėjimą tinkamai atliepti pokyčius“, – sakė ji.
Jei kainas didina, paramos turėtų neimti
B.Gruževskis dėl išaugusių kainų kiek pyktelėjo.
„Turime problemą. Verslams yra numatyta parama, jie gali gauti kompensaciją už elektros pabrangimą. Bet gamintojas tą elektros pabrangimą „įdeda“ į savo gaminamos „bulkutės“ kainą. Tai kas čia darosi? Tai biurokratinis chaosas, taip negali būti.
Jeigu elektros pabrangimas jau nugulė galutinėje produkto kainoje, verslas neturėtų imti paramos.
Čia trūksta priežiūros. Jeigu valstybė remia, turi būti vykdoma kontrolė.
Per pandemiją taip pat buvo skirtos kompensacijos darbdaviams, norėjau pasižiūrėti, kam kiek skirta, bet nėra ataskaitų, o išleidome per 300 mln. eurų.
Iš vienos pusės, taip, viskas brangsta, bet iš kitos – kur tie pinigai eina? Jie eina tiesiai į pelną, o žmonės skursta“, – pareiškė B.Gruževskis.
Tačiau T.Povilauskas verslus gina: „Parama skiriama tik tada, jeigu elektros kaina biržoje viršija 240 eurų už megavatvalandę, tada ribą viršijusią sumą verslas ir valstybė dalijasi perpus. O ši riba gana aukšta, tad iki šiol verslas kompensacijų už elektrą praktiškai negavo.“
Infliacija turėtų mažėti
2023-iesiems prognozuojama kiek mažesnė metinė infliacija, vienaženklė, siekianti apie 9 proc. Tokį skaičių ji turėtų pasiekti vasarą. Deja, nedarbas gali kiek išaugti.
T.Povilauskas mano, kad sausį mėnesinė infliacija sieks apie 1 proc., mat nuo sausio 1 d. padidėjus elektros ir gamtinių dujų kainoms defliacijos tikėtis neįmanoma. Ekonomisto teigimu, defliaciją galbūt fiksuosime vasarį arba kovą.
„Kad infliacija toliau palaikytų tempą, reikėtų ugnies, pavyzdžiui, kad naftos, elektros ir gamtinių dujų kainos toliau augtų. Bet gamtinių dujų kainos nebėra tokios aukštos, jau akivaizdu, kad Europa šią žiemą išgyveno, dujų šį sezoną nepritrūksime, tad galime bent kiek nusiraminti.
O mažesnė gamtinių dujų kaina reiškia ir mažesnes elektros kainas, tad 2023 metų pradžia verslams nebus tokia prasta. Juk verslai dažniausiai moka pagal biržos kainą, tad gyventojams nuo sausio 1 d. elektra brangs, o verslams greičiausiai pigs“, – kalbėjo ekonomistas.
E.Leontjeva paminėjo ir Europos Centrinis Banko (ECB) kalbas jau ne tik apie palūkanų didinimą, bet ir poreikį mažinti pinigų kiekį rinkoje.
„ECB mažins turimų obligacijų poveikį. Nors mažėjimas yra simbolinis, visgi tai reikšmingas signalas, mūsų pinigų ūkio tvarkytojai pripažįsta, kad pinigų kiekis yra infliacijos atsiradimo veiksnys.
Tai suteikia vilties, kad pinigų kiekis nebebus didinamas, tad galima tikėtis, jog infliacija tikrai ims mažėti. Neturint didelio pinigų kiekio, kainoms nebebus kaip augti, kitaip nebeliktų galimybės įsigyti produktus tokiomis aukštomis kainomis. Tad infliacija metų viduryje turėtų pasiekti vienaženklį skaičių“, – kalbėjo ji.
Lieka neaišku tik dėl maisto kainų. Anot T.Povilausko, dabar teks stebėti, ar pasiteisino lūkesčiai dėl maisto kainų infliacijos piko, ar ne. Visgi jis pabrėžė, kad, net jei infliacija lėtės ar mažės, maisto kainos kol kas nekris, tam prireiks apie pusmečio.
Gali kilti sunkumų
E.Leontjeva paragino atkreipti dėmesį ne tik į vidaus rinką bei kainas, bet ir eksportą.
„Reikia suprasti, kad didžiąją dalį mūsų ekonomikos lemia eksportas, lemiamas veiksnys yra paklausa Vokietijoje, Skandinavijoje, taip pat svarbios ir darbo rankos. Jei šie du aspektai bus pozityvūs, ekonomika augs, augs ir našumas, bus toliau investuojama, bus galima didinti pajamas“, – sakė ji.
Tačiau ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis dėl to per daug nesijaudina: „Mes visada subegėdavome didinti savo rinkos dalį, o tai reiškia, kad net į smunkančią ekonomiką galima daugiau eksportuoti, jeigu kažką iš ten išstumiame. Lietuviai pastaruosius 10 metų taip darė, įrodėme, kad galime gerai ir už priimtiną kainą pagaminti reikiamas prekes.“
R. Kuodis daugiau susirūpinimo parodė dėl kitos žiemos.
„Dabar netradicinėmis priemonėmis mokant bet kokią kainą buvo sukauptos dujų atsargos, bet kitą žiemą jas sukaupti bus sunku, nes nebebus jokių dujų srautų iš Rusijos. Tad pamatysime, kaip viskas bus.
Kinija taip pat atsidaro, ims konkuruoti, Azijoje išaugs tanklaivių paklausa, o juk parduodantiems nesvarbu, kam tanklaivius atiduoti, svarbu tik kas daugiau moka. Tad net suskystintų dujų laivų Europai gali būti per mažai. Nors Europa tikrai nemažai padarė – sumažino dujų vartojimą, žmones truputį pašaldė, sumažindama temperatūrą, buvo pristabdyta chemijos pramonė“, – kalbėjo ekonomistas.
