Taip leidinyje „The Conversation“ pareiškė įtakingo Prancuzijos universiteto „Sciences Po“ vyresnioji geopolitikos dėstytoja, energetikos ekspertė Anastasiya Shapochkina.
„Lietuva yra puiki mokinė, suprantanti apie energetinį saugumą, – pareiškė A.Shapochkina. – Nepaisant sudėtingų geoekonominių aplinkybių, šalis išlieka lyg stabili sala Rytų Europoje ir pozicionuoja save kaip kylantį investicijų kraštą.“
„Energetikos klausimais Europos partneriai gali tik pasimokyti iš Lietuvos modelio“, – pridūrė ji.
Ji patarė ES iš Lietuvos pasimokyti trijų pagrindinių dalykų.
1 pamoka – neatsisakyti branduolinės energijos
A.Shapochkina priminė, jog iki įstojimo į ES 2004 m. gegužės 1 d. branduolinė energetika buvo pagrindinis šalies energijos šaltinis – Vilnius iš jos pasigamindavo 77 proc. elektros energijos. Vis dėlto norėdama įstoti į ES Lietuva privalėjo uždaryti du Ignalinos atominės elektrinės reaktorius, nes juose buvo naudojama ta pati pasenusi technologija, kaip ir Černobylio atominėje elektrinėje.
Branduolinę energiją pakeitė rusiškos gamtinės dujos ir nafta. 2011 m. šie du šaltiniai sudarė 75 proc. šalies energijos balanso, likusią dalį sudarė akmens anglis, naftos produktai, hidroenergija ir biokuras. Taigi Lietuva buvo labai priklausoma nuo importo iš Rusijos.
A.Shapochkina primena, jog Rusijai pradėjus karą Ukrainoje su ta pačia priklausomybe nuo Rusijos susidurianti Vokietija spalį nusprendė savo 3 likusias branduolines elektrines išlaikyti bent iki 2023 m. Lenkija ir Nyderlandai priėmė sprendimą statyti atitinkamai 3 ir 2 naujas atomines elektrines. Prancūzija taip pat pritarė branduolinės energijos sugrįžimui.
Šiuo metu branduolinė energija sudaro 25 proc. visos Europos elektros energijos, tačiau tikimasi, jog iki 2050 m. branduolinės energijos dalis sumažės iki 12–15 proc., nes daugelis senų reaktorių bus uždaryti, o dauguma naujų planuojami statyti ne Europoje.
2 pamoka – turėti strategiją
Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje buvo nurodytas tikslas panaikinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, todėl prasidėjus karui Ukrainoje ir Rusijai ėmus blokuoti dujų eksportą į ES, Lietuva galėjo imti ir visiškai atsisakyti rusiškų dujų, nes tam ruošėsi daugelį metų.
Šiuo metu Lietuvos nafta importuojama iš Saudo Arabijos, Kazachstano, Jungtinės Karalystės, JAV ir Norvegijos.
A.Shapochkinos manymu, svarbu ir tai, kad keletą metų Lietuva stiprino jungtis su Lenkija ir Skandinavija – „LitPol Link“ ir „NordBalt“, dabar elektros energiją perka ir iš Švedijos bei Latvijos.
Ji atkreipia dėmesį ir į Lietuvos rusiškų gamtinių dujų importo mažinimą, pastatant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Iki 2011 m. visos gamtinės dujos buvo tiekiamos iš Rusijos, bet iki 2019 m. šis importas sumažėjo 60 proc., o iki 2022 m. gegužės skaičius pasiekė nulį.
3 pamoka – diversifikuoti
Kaip pastebėjo A.Shapochkina, Lietuva diversifikavo ne tik tiekėjus, bet ir energijos rūšis.
Investavus į atsinaujinančią energetiką ir padidinus biokuro naudojimą centralizuotame šildyme sumažėjo gamtinių dujų naudojimas.
