Anot operatoriaus, didmeninės elektros kainos pakilo pasibaigus šventiniam laikotarpiui ir vėl atšalus orams, dėl ko sparčiai išaugo elektros vartojimas. Vis dėlto, dėl neįprastai šiltų pačių pirmųjų 2023 m. dienų, visame regione fiksuota ypač didelė hidroelektrinių gamyba.
Anot „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę elektros vartojimas Lietuvoje augo 10 proc. (nuo 216 GWh iki 237 GWh), o grįžus šalčiams, dėl didesnio šilumos poreikio, penktadienį vidutiniškai siekė apie 1627 MW. Darbo dienomis šis rodiklis siekė 1419 MW.
„Augant suvartojimui Estijoje ir Latvijoje daugiau gamino šiluminės elektrinės, tačiau didžiausią kiekį Baltijos šalyse generavo Latvijos hidroelektrinės – apie 150 GWh arba apie 37 proc. visų trijų šalių elektros gamybos. Dažniausiai tokiu dideliu pajėgumu hidroelektrinės dirba tik žiemos pabaigoje, pavasario pradžioje, kai atšyla orai ir tirpsta sniegas. Tačiau nuo Kalėdų užsilaikiusi teigiama temperatūra ir ypač šiltos pirmosios naujųjų metų dienos lėmė, kad pastarąją savaitę hidroelektrinės turėjo kur kas daugiau vandens nei įprastai“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 80 GWh elektros energijos – dešimtadaliu mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 90 GWh.
Vėjo jėgainių gamyba mažėjo nuo 59 GWh iki 44 GWh, šiluminės jėgainės gamino panašiai kaip ir savaitę prieš tai (16 GWh), o hidroelektrinės generavo 36 proc. elektros (19 GWh, lyginant su 14 GWh paskutine 2022 m. savaite).
Šiluminės elektrinės pagamino 20 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 55 proc., hidroelektrinės – 23 proc., o kitos elektrinės 2 procentus.
68 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Lyginant su ankstesne savaite, bendras importas augo 23 proc., nuo 178 GWh iki 219 GWh. 47 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 2 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 83 proc., nuo 26 GWh iki 47 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 80 proc. Lenkijos kryptimi ir 5 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 90 proc. Lietuvos kryptimi.
