64 m. moteris gyvena sename mediniame name be karšto vandens ir šildomame malkomis. Kol Irina dirbo, o jos motina buvo gyva, pensijos ir atlyginimo užteko pragyventi ir nusipirkti malkų. Dabar pati I.Sošnikova pensininkė, motina – mirusi, o pinigų šildymui trūksta.
Rusijos provyriausybinė žiniasklaida nuolat praneša, kad žmonės Europoje neva šąla dėl sumažėjusio rusiškų dujų tiekimo. Pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas savo žiūrovams pasakojo, kad „ES pareigūnai ir parlamento nariai ėmė šalti savo kabinetuose“ ir „apsiklojo kojas pledais“. Televizijos kanalas „360tv“ pasakojo, kad „britai šąla lovose“, o televizijos kanalas „Rossija 24“ pranešė, kad europiečiai „bando sušilti pačiais įmantriausiais būdais“, pavyzdžiui, kūrendami avižas.
Tuo tarpu Rusijoje 2022 m. regioninė žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos rinko pinigus malkoms vienišiems senukams, o mobilizuotųjų šeimoms neužteko valstybės išduotų malkų, rašė „Viorstka“.
Be to, nuo pernai gruodžio pradžios įvyko kelios dešimtys didelių avarijų, dėl kurių šimtai tūkstančių žmonių liko be šildymo.
Nusipirktų šuns būdą
Senas barakas, kuriame gyvena I.Sošnikova, pripažintas nesaugiu – jame nebegalima gyventi.
Tačiau moteris neturi kur persikelti. Vietos valdžia pasiūlė jai kitą būstą, tačiau, anot Irinos, tai toks pat senas barakas su supuvusiu stogu ir lauko tualetu, be to, šildomas krosnimi. Valdininkai pasirengę išpirkti iš Irinos butą, tačiau ne rinkos kaina, o už 6 tūkst. rublių (83 eurus) už kvadratinį metrą.
„Ką už tokius pinigus nusipirksiu? Nebent šuns būdą! – piktinasi moteris. – Man reikia centrinio šildymo. Būdama garbaus amžiaus ir sirgdama visomis gretutinėmis ligomis, negaliu rūpintis malkomis ir nešioti vandenį iš kolonėlės“.
Irina atsisakė išsikelti iš dabartinių namų, kol jai nebus suteiktas tinkamas būstas, tačiau administracija rado kelią ją iškeldinti – tam pasitelkė teismą ir antstolius.
Dabar moteris atsidūrė beviltiškoje padėtyje: jai neleidžiama gyventi nuosavame bute, bet jos katės liko ten, tik ji negali jų pasiimti, nes pati be vietos. Kad katėms būtų šilta, Irina nuolat kūrena krosnį ir renka pinigus malkoms.
„10 tūkst. rublių – tai vežimėlis suskaldytų malkų, – aiškina ji. – Žiemai reikia trijų vežimų malkų. O mano pensija – tik 14 tūkst. rublių (apie 195 eurus)“.
Pažadėjo, bet netesėjo
Šiandien didelė dalis rusų kaip ir Irina gyvena neturėdami centrinio šildymo. 2020 m. nacionalinio gyventojų surašymo duomenimis, 7,1 proc. šalies namų ūkių namus šildo krosnimis. Tai – daugiau nei 10 mln. žmonių.
Blogiausia padėtis – Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose. Pavyzdžiui, Užbaikalės krašte beveik pusė šeimų šildosi krosnimis.
Tuvoje centrinio šildymo neturi didžioji dauguma gyventojų. Be to, Respublikoje nėra dujotiekio, todėl privačiuose namuose gyvenantys žmonės nė negali įsirengti individualių dujinio šildymo sistemų.
Todėl 81,5 proc. tuviečių namus šildo malkomis arba anglimis. Nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, šildymas krosnimis yra pagrindinė gaisrų šalyje žiemą priežastis.
2021 m. rugpjūtį Tuvos vadovas Vladislavas Chovalygas asmeniškai paprašė Vladimiro Putino įtraukti respubliką į dujofikavimo programą. V.Putinas į jo prašymą neatsakė. Po dviejų mėnesių „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris Tuvos vadovui pareiškė, kad dujotiekio į respubliką nestatys, nes per brangu.
Į prieglaudą, kad sušiltų
Šimtai vaikų kasmet atsiduria prieglaudose, nes jų tėvai neturi pinigų malkoms ir anglims, o namuose būna per šalta, rašoma Novosibirsko labdaros organizacijos „Saulės miestas“ interneto svetainėje.
Fondas padeda šeimoms, atsidūrusioms sunkioje padėtyje, o tarp jo paramos gavėjų yra tokių, iš kurių grasinta atimti vaikus, nes žiemą jie šalo be šildymo.
Kaip „Viorstka“ sakė fondo direktorė Marina Aksionova, vietos valdžia ne visada padeda daugiavaikėms šeimoms įsigyti malkų. Vietoj to jie gali pasiūlyti žiemai išsiųsti juos į prieglaudas, nes ten yra centrinis šildymas.
Malkų kvotos
Daugeliui rusų malkų ar anglių pirkimas žiemai yra rimtas smūgis biudžetui. Yra ir tokių, kurie negali sau leisti šildyti būsto. Labdaros fondų, kurie renka lėšas malkoms pirkti, darbuotojai teigia, kad vidutinei Rusijos šeimai reikia 25 tūkst. rublių (347 eurai) malkoms žiemai įsigyti ir šildytis netaupant.
Buriatijos, respublikos, kurioje daugiau nei pusė gyventojų neturi centralizuoto šildymo, miškų agentūros duomenimis, kubinis metras pušinių malkų regione šiemet kainuoja nuo 1 012 iki 1 567 rublių (nuo 14 iki 22 eurų). Nedideliam namui žiemą apšildyti reikia bent penkių kubinių metrų.
Vidutinės pajamos vienam gyventojui Buriatijoje 2021 m. buvo 27 767 rubliai (apie 385 eurus). Kas penktas respublikos gyventojas 2021 m. pabaigoje buvo žemiau skurdo ribos, t. y. uždirbo mažiau nei 12 810 rublių (178 eurus) minimalaus pragyvenimo lygio.
Kai kuriuose regionuose nustatytos malkų kvotos. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms suteikiamas žemės sklypas miške, kur jos gali pačios prisikapoti malkų. Kartais šeimoms duodamos jau paruoštos malkos. Tačiau pagal kvotą skirstomos medienos paprastai trūksta.
„Labai dažnai gauname pranešimų apie pagyvenusius žmones, kurie krosnį kūrena kartą per dieną ar net kas antrą dieną, o po namus vaikšto su kepurėmis, – sakė pagyvenusiems rusams padedančio Sofijos labdaros fondo prezidentė Olga Gluchova. – Seni žmonės visus metus taupo iš savo pensijų ir prastai maitinasi, kad sutaupytų malkoms“.
Anot O.Gluchovos, šiemet taip pat sulaukiama mobilizuotųjų giminaičių prašymų padėti apsirūpinti malkomis. Pagyvenę žmonės, kurių vaikai anksčiau patys rinkdavosi ar pirkdavo malkas, dabar liko be pagalbos.
Rublio kursas – iš svetainės „exchange.lt“.
