„Rusijos ekonomikos dar likę daug. Jos gylis – pakankamai didelis. Prieš karą Rusija turėjo rezervus, teigiamas ekonomines sąskaitas, o tai reiškia, kad tuo metu pinigai plaukė į Rusiją. Karas srautus sustabdė, tačiau jie pradėjo stoti tik 2022 m. pabaigoje. Metų viduryje rusai netgi mėgavosi situacija: dėl pabrangusių žaliavų jiems pakako parduoti ketvirtadalį įprasto dujų kiekio, o pajamas gaudavo didesnes.
Bet 2023 m. prasideda tuo, kad naftos, dujų kainos kritusios. Ekonomika pradės byrėti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ minėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.
Rusijos centrinio banko vadovė gruodį sakė, kad 2022 m. Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 3 proc., o prezidentas Vladimiras Putinas prognozavo 2,5 proc. nuosmukį.
„Rusijos ekonomika išgyveno 2022 m., – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) ekonomistas Janas Kluge. – Tačiau dar negalime teigti, kad ji ištvėrė sankcijas, nes jos tebetaikomos“.
Tokie ekonomistai kaip J.Kluge įspėja, kad už iš pažiūros teigiamos metų pabaigos statistikos slypi daugybė ženklų, jog laukia tamsesni laikai. Ir net BVP skaičiai nėra tokie rožiniai, kaip gali pasirodyti. Mat į juos įtraukti sausis ir vasaris, kai dar nevyko karas.
„Net ir 3 proc. sumažėjimas yra milžiniškas atsižvelgiant į tai, kad po koronaviruso pandemijos buvo tikimasi, jog visų pasaulio šalių ekonomika augs 3 ar 4 proc.“, – sakė ekonomistas Olegas Itskhoki „YouTube“ transliacijoje, kurią surengė Rusijos žurnalistė Jevgenija Albats.
Pasak J.Kluge, prieš karą tikėtasi, kad Rusijos ekonomika vasario-gruodžio mėnesiais augs iki 4 proc. Vietoj to ji smuko 6 proc. „Tai reiškia, kad iš esmės Vakarų sankcijos Rusijos ekonomikai turėjo 10 proc. poveikį“, – sakė jis.
Nepaisant didžiulių ekonominių nuostolių, ekspertai nesutaria, kaip Rusijai pavyko išvengti dar didesnio ekonomikos susitraukimo.
Pasak žiniasklaidos priemonės „Meduza“ apklaustų ekonomistų, daugelis pražūtingų prognozių Rusijos ekonomikai buvo grindžiamos prielaidomis, kad šalį ištiks bankų krizė. Tačiau to neįvyko.
Anot „svoboda.org“, prisidėjo ir tai, kad, baiminantis naujos koronaviruso bangos, sandėliuose buvo sukauptos neįprastai didelės vartojimo prekių, komponentų ir atsarginių dalių atsargos.
Rusijos ekonomiką taip pat skatino rekordinės energetikos išteklių pajamos, nes po invazijos į Ukrainą išaugo žaliavų, įskaitant naftą ir dujas, kainos. Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro duomenimis, per pirmuosius šešis karo mėnesius Rusija iš energijos šaltinių eksporto susižėrė apie 158 mlrd. dolerių.
Tačiau Vakarai vis daugiau dėmesio skiria tam, kad Rusija liktų be šio gelbėjimo rato, o gruodį ES įvedė sankcijas rusiškai naftai. Remiantis žaliavų duomenis analizuojančios bendrovės „Kpler“ informacija, kurią cituoja „The Wall Street Journal“, dėl to gruodį Rusijos naftos eksportas jūra sumažėjo 22 proc.
Laukiama, kad besitraukiantis dujų ir naftos eksportas susilpnins Rusijos valiutą. Tai dar labiau išpūstų infliaciją, kuri taptų ir politine problema. Bent jau taip mano SWP ekonomistas. Prognozuojama, kad pernai metų metinė infliacija Rusijoje bus 12 proc.
Tikėtina, kad kitos karo pasekmės, įskaitant daugiau kaip 1 000 užsienio bendrovių pasitraukimą ir Vakarų sankcijas eksportui į Rusiją, taip pat turės poveikį, tik laipsniškesnį. „Daugelis įmonių neteks galimybės naudotis Vakarų technologijomis, programine įranga ir mašinomis. Tai panašu į labai lėtą produktyvumo eroziją“, – sakė ekonomistas J.Kruge.
Nepaisant to, skirtingiems Rusijos ekonomikos sektoriams sekėsi labai nevienodai: vieni jų nukentėjo ypač smarkiai, o kiti suklestėjo. Vienas prasčiausiai besilaikančiųjų – automobilių pramonė. 2022 m. Rusijos automobilių pardavimai turėtų siekti 660 tūkst., o tai 60 proc. mažau nei prieš metus. Kita vertus, 2022-ieji buvo sėkmingi žemės ūkiui, kurio bendras augimas, prognozuojama, sieks mažiausiai 4 proc.
Ekonomistas O.Itskhoki teigė, kad 2023 m. Rusijos ekonomika susitrauks iki 5 proc., kiti mano, kad nuosmukis bus didesnis. Banko „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova teigė, kad dėl mažėjančios vartotojų paklausos, mažesnių investicijų ir eksporto potencialo praradimo ekonomika susitrauks 6,5 proc.
Tačiau politinis neapibrėžtumas ir karinių įvykių Ukrainoje nenuspėjamumas reiškia, kad bet kokios prognozės gali pasikeisti akimirksniu.
Tikslą pasiekė
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesoriaus Vytauto Snieškos manymu, Vakarų Rusijai taikomos sankcijos gana efektyvios.
„Juk daugelis dalykų, kuriuos pasiekė pasaulis – skirtingų tautų bendras darbas. Susiformavo tam tikras pasaulinės ekonomikos audeklas. Jis, paskelbus sankcijas, plyšta. Kad ir lėktuvų pavyzdys: pasibaigus turbinos veikimo laikui, jos garažiuke padaryti neįmanoma. Situacija panaši ir kitose srityse: automobilių pramonėje lygiai taip pat tūkstančiai įmonių gamina dalis ir jas tiekia pagrindiniam fabrikui. Kai tai sustoja, sukurti naują infrastruktūrą iš daugybės įmonių nėra paprasta, tam reikia laiko. Sankcijos sukelia šokus“, – komentavo profesorius.
Suprantama, su tuo susidūrusi šalis bando kurti analogus ir kapstytis iš situacijos. Maisto tiekimo srityje problemų nekyla, tačiau, kalbant apie finansus, Rusija užsidarė rublio zonoje – daugelis finansinių atsiskaitymų paralyžiuota. Energijos išteklių šalis turi daugiau nei reikia, bet negali jų praduoti.
„Tikslas – sukelti problemas Rusijos ekonomikai – pasiektas. Tik klausimas, kiek šis poveikis didelis ir kiek ilgai jis gali trukti.
Visos šalys reaguoja į pasikeitusias sąlygas – savo ruožtu Rusija bando kurti kompensacinius mechanizmus, tai daro tam tikrą poveikį. Tik 150 mln. gyventojų negali padaryti tiek, kiek visas pasaulis.
Nepaisant to, greičiausiai nereikėtų tikėtis, kad sankcijų poveikis bus toks didelis, kad sustabdytų karinius veiksmus“, – svarstė V.Snieška.
Reikia atkentėti pereinamąjį laikotarpį
Tiek Vakarai, tiek Rusija turės pereinamąjį laikotarpį: vieniems tenka ieškoti išeičių dėl nutrūkusio energetinių išteklių tiekimo, kitai pusei – dairytis naujų rinkų ir panašiai.
„Tragiškos situacijos nei čia, nei čia nėra, bet nepatogumų kyla. Tačiau šioje krizėje galima įžvelgti ir teigiamą pusę: naftos ištekliai senka – ne iš gero gyvenimo ją bandoma išgauti jūroje. O susiklosčiusi padėtis skatina pereiti prie kitos energetikos rūšies. Reikia atkentėti pereinamąjį laikotarpį“, – sakė profesorius.
Tuo tarpu „svoboda.org“ pabrėžia: Rusija negrįžtamai prarado savo dalį Europos energetikos rinkoje. Be to, dėl sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektorius neteko galimybės naudotis pažangiomis vakarietiškomis technologijomis, todėl artimiausioje ateityje šis jis susidurs su technologine degradacija, mažėjančia gamyba ir efektyvumu.
Karo ekonomika užgesina nedarbo šuolį
Propagandiniame mūšyje koreguojama ir statistika, todėl ne apie visus rodiklius galima gauti objektyvių duomenų. Štai kad ir nedarbas: objektyviai galvojant, užsidarius fabrikams, pasitraukus užsienio kompanijoms bedarbių turėjo atsirasti. Kita vertus, įsisuka karo ekonomika – atsiranda poreikis naujiems darbuotojams.
„Tai ir užgesins nedarbo šuolį. Visos ekonominės sistemos bando susidoroti su šokais. Tik jų pasekmės neišvengiamos – jos sumažina ilgalaikes galimybes gerbūviui, o persitvarkymui reikia laiko.
Rusijos ekonomika krenta į duobę, tačiau bent kol kas nesimato, kad tai išsekintų galimybes kariauti“, – kalbėjo V.Snieška.
Vis dėlto „svoboda.org“ dėl atsiradusios karinės ekonomikos įžvelgia problemų struktūriniuose pokyčiuose: staigus karinės gamybos (ginklų, įrangos, uniformų ir viso kito, ko reikia kariuomenei) augimas kenkia vartotojų rinkos aprūpinimui.
