ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas sako, kad sumažėjusias dujų kainas lėmė Europoje užpildytos saugyklos, šilti orai bei dėl COVID-19 Kinijoje sumažėjęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) poreikis.
„Turbūt esminės dvi šio kainų sumažėjimo priežastys yra šilti orai iš vienos pusės, nes jie mažina vartojimą, o iš kitos pusės – kovidas Kinijoje, kuris trikdo Kinijos ekonomiką ir neleidžia jai atsistatyti, dėl ko vartojimas ten yra mažesnis ir suskystintųjų gamtinių dujų poreikis taip pat yra mažesnis. Dėl to nėra tokia didelė konkurencija ir tai mažina kainą, kadangi Europa neturi konkuruoti su Kinija dėl jų pirkimo“, – BNS teigė D. Misiūnas.
„Kadangi visos saugyklos ruošiantis šaltesnei žiemai buvo užpildytos, natūralu, kad nėra įtampos, o kadangi jos nėra, tai krenta ir kaina“, – pridūrė jis.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, jog dujų pigimas nėra momentinis reiškinys – jis stebimas nuo rugpjūčio, o be užpildytų saugyklų ir šiltų orų šią tendenciją taip pat lėmė Bendrijoje sumažėjęs dujų vartojimas, Europos Sąjungos (ES) sprendimai, tarp jų ir nustatyta 180 eurų už megavatvalandę (MWh) viršutinė kainos riba, bei išaugusi SGD pasiūla.
„Sprendimai Europos Sąjungos lygmeniu taip pat užkerta kelią dideliems gamtinių dujų kainų šuoliams ir turi įtakos dabartinei kainai, nes kai kuriais atvejais įmonės ar valstybės nesiverčia per galvą pirkti dujų už bet kokią kainą, kai žino, kad yra nustatytos lubos ar priimti kiti instrumentai, kurie užkerta kelią gamtinių dujų brangimui“, – BNS sakė N. Mačiulis.
„Buvo šiek tiek abejonių, ar pasaulyje užteks suskystintų gamtinių dujų, kurias visiškai atsisakydama rusiškų dujų galėtų perimti Europa. SGD pasiūla tikrai išaugo labai smarkai ir kol kas nebuvo tokios problemos, kad trūktų dujų bent jau esant tokiam šiltam orui“, – kalbėjo ekonomistas.
Pastarosiomis dienomis didmeninės dujų kainos Europoje nukrito iki lygio, buvusio prieš karą Ukrainoje. Nyderlandų TTF prekybos taške ICE biržoje vasario ateities sandorių kaina ketvirtadienio rytą buvo 66 eurai už MWh. Trečiadienio popietę ji siekė 65,6 euro ir buvo žemiausia nuo 2021 metų lapkričio.
Pernai rugpjūčio antroje pusėje vieno mėnesio ateities sandorių dujų kaina buvo pasiekusi beveik 342 eurų už MWh rekordą.
Gali sumažėti kompensacijų poreikis
Pašnekovai sutiko, kad sumažėjusias dujų kainas turėtų pajusti su birža susietus planus turintys elektros vartotojai.
„Viena ekonominių sumažėjusių dujų kainų pasekmių – tiesioginė pasekmė vartotojams, kurie perka elektros energiją biržoje. Ta kaina jau yra mažesnė ir, tikėtina, kad ji bus dar mažesnė“, – BNS teigė N. Mačiulis.
Elektros kainos „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje po beveik du mėnesius trukusio augimo pastarąsias dvi savaites mažėjo – praėjusią savaitę ji smuko iki 64,6 euro ir buvo žemiausia nuo pernai balandžio. Tuo metu 2022-ųjų rugpjūčio pabaigoje elektros kaina buvo pasiekusi piką – vidutinė savaitės kaina biržoje Lietuvoje siekė 550 eurų.
Pasak N. Mačiulio, nukritusios dujų bei elektros kainos gali sumažinti vartotojams šiemet numatytų valstybės kompensacijų poreikį. Jo skaičiavimais, dėl to ir kitų veiksnių valstybės biudžeto deficitas bus maždaug 1 milijardu eurų mažesnis.
„Vien tai, kad nukrito ir elektros rinkos kaina, ir dujų rinkos kaina, reiškia, kad valstybės biudžete reikės gerokai mažiau lėšų kompensacijoms. (...) Ką buvo suplanavusi Vyriausybė – kad biudžeto deficitas bus penki procentai nuo BVP (4,9 proc. – BNS), manau, kad tikrai to nereikės, ir valstybė sutaupys apie milijardą eurų“, – teigė N. Mačiulis.
„Mūsų skaičiavimais, dėl šių (mažesnių energijos kainų – BNS), ir dėl kitų priežasčių biudžeto deficitas bus maždaug milijardu eurų mažesnis“, – pridūrė jis.
D. Misiūnas mano, kad sumažėjusiomis dujų kainomis galės pasinaudoti ir šalies pramonės įmonės.
„Pramonė galės šiek tiek atsikvėpti ir daugiau gaminti. Rudenį, kuomet kaina buvo užkilusi, dalis pramonės, pavyzdžiui trąšų gamintojai, buvo sustabdę gamybą. Vėliau, kai kaina nukrito, jie vėl pradėjo veiklą. Manau, dabar jie taip pat gali gaminti, gal net didinti savo gamybą, kol galima tokiomis kainomis pasinaudoti“, – teigė D. Misiūnas.
Kainos žemiau nebekris
Vis dėlto, anot pašnekovų, nukritusios dujų kainos artimiausiu metu daugiau mažėti neturėtų. Pasak jų, pigti dujoms neleis galintys atšalti orai bei jų atsargų poreikis kitai žiemai, nes apsirūpinimą jomis gali apsunkinti visiškai nutrauktas rusiškų dujų tiekimas.
Pasak D. Misiūno, nors dujų kainos pastaruoju metu krenta, situacija rinkoje nepasikeitė.
„Mes galime sakyti, kad oras, gamta ir kovidas Kinijoje mums padeda, bet iš kitos pusės struktūriškai rinkoje niekas nepasikeitė, dėl ko galėtume sakyti, kad šios žemesnės kainos išliks ilgesnį laiką. Tikrai matysime kainų svyravimus, kaip ir matėme rudenį“, – teigė D. Misiūnas.
„Nei atsirado papildomo dujų kiekio, nei pasikeitė geopolitinė situacija – sąlygos yra iš esmės tos pačios. Oras atšilo, kas lemia šiuo metu trumpalaikį kainos sumažėjimą, bet jeigu oras vėl atšaltų mes vėl matytume kainos pakilimą“, – kalbėjo energetikos ekspertas.
„Jeigu užšaltų dabar po kelių savaičių iki minus 20, tai vėl mes turbūt nesunkiai matytume 150 (eurų už megavatvalandę dujų kainą – BNS)“, – pridūrė D. Misiūnas.
N. Mačiulis taip pat sutinka, kad dujų kainos artimiausiu metu nebemažės.
„Manau, kad tolesnio labai ženklaus kainų mažėjimo sunku tikėtis – vis dėl to net ir visos išvardytos priežastys nereiškia, kad mes jau visiškai išbridome iš tos energijos krizės ir pildant atsargas kitai žiemai suskystintųjų gamtinių dujų paklausa išliks labai didelė“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.
„Jeigu euro zona pasinertų į recesiją, o pramonės ir gamybos apimtys smuktų, tai galimas šioks toks gamtinių dujų pigimas. Bet jeigu žiūrėsime į vidutinį šių metų kainų lygį, tai turbūt dabartinis lygis yra tas, žemiau kurio kainos artimiausiu metu neturėtų nukristi“, – pridūrė jis.
