Jautrūs kiekvienam kainų šuoliui
Maskvai tęsiant karą Ukrainoje, Europos Komisijos patvirtintame devintajame sankcijų pakete nurodoma, kad bus nustatoma rusiškos naftos gabenimo jūra į trečiasis šalis kainų viršutinė riba, naftos produktų ir naftos produktų gabenimo jūra ribojimai.
Raminama, kad kol kas nėra juntamas visiškas embargo rusiškai žaliavinei naftai ir naftos produktams poveikis, tačiau tai gali pasikeisti.
Tačiau ūkininkams, prekybos centrams ir kitoms įmonėms, kurios sunaudoja santykinai didesnius kiekius degalų, o ypač dyzelino, laukia nelengvi laikai.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, jog degalų kainos, o ypač, dyzelino, tiesiogiai atsiliepia produkcijos kainoms. Tačiau jam nesuprantami skatinimai ūkininkams nustoti be reikalo švaistyti degalus – jie to nedaro. Ūkininkai jau seniai yra pasiskaičiavę, kaip darbui sunaudoti kuo mažiau degalų. Stambesni ūkiai jau investavę ir į techniką, tačiau net ir ten – alternatyvų mažai.
Jis priminė, kad ūkio pramonėje dyzelinas dar iki šiol yra pagrindinė technikos varomoji jėga. Žemės ūkio technika atlieka tokius procesus, kuriems reikia daug energijos, tad dyzelinas tam puikiai tinka dėl savo kaloringumo – jis naudojamas didelės galios varikliuose. Tad praktiškai visa žemės ūkio technika varoma dyzelinu, portalui lrytas.lt atkreipė dėmesį jis.
„Dabar eksperimento būdu bandoma diegti ir suskystintų dujų technologiją, naudoti gamtinių dujų technologiją, net ir tuos pačius elektrinius traktorius. Bet tos alternatyvos tiktai tiems darbams, kuriems energijos reikia mažiau. Deja, visiems pagrindiniams darbams, kur reikia daug energijos, pavyzdžiui, pievų ar runkelių kombainui su 500 arklių galios varikliais, jiems alternatyvos nėra“, – aiškino R.Juknevičius.
Štai elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ direktorius Andrius Mikalauskas portalui lrytas.lt patikino, kad degalų kainos tiesiogiai veikia logistikos kaštus, tad kiekvienas kainų šuolis pajuntamas kaipmat.
„Lyginant 2022 m. birželio mėn. su tuo pačiu mėnesiu 2021 m., degalų sąnaudos buvo padidėjusios 80 proc. Rugsėjo ir spalio mėn. kaštai kurui sumažėjo 10–15 proc., nemaža dalimi – dėl kritusių kuro kainų“, – komentavo direktorius.
„Dėl šiais metais pakilusių kuro kainų ir išaugusių vairuotojų atlyginimų, „Rimi“ prekių transportavimo kaštai padidėjo apie 30 proc. Kaštų augimas procentiškai yra mažesnis nei augo kuro kainos, kadangi skyrėme daug dėmesio transporto planavimo efektyvinimui ir prekių tiekimo į prekybos centrus procesų optimizavimui“, – portalui lrytas.lt dėstė Gabrielė Šerėnienė, „Rimi Lietuva“ atstovė.
Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis taip pat sakė, jog taupymas logistikos srityje vyko ir vyksta nuolat. Vadovas skaičiavo, kad dėl pabrangusių degalų per metus, t. y., nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. lapkričio, išlaidos augo apie 20 proc.
Kaip paveiks prekių kainas?
Prekybos tinklo „Maxima“ Tiekimo grandinės valdymo departamento direktorės Vaidos Ruzgaitės Siautilienės teigimu, transporto sąnaudos išties didėjo dėl išaugusių degalų kainų, tačiau dėl to jau imtasi veiksmų. Pasak atstovės, pradėta efektyvinti logistikos procesus – tai leido kiek suvaldyti išlaidų augimą.
„Esame perėję prie automatizuoto transporto maršrutų planavimo bei optimizavome prekių išvežiojimo grafikus. Visada ieškome optimalių transporto priemonių ir dabar dažniau pasitelkiame didesnes transporto priemones, kad vienu kartu galėtume išvežioti daugiau prekių“, – pateikė pavyzdį V. Ruzgaitė Siautilienė.
Panašiai šią problemą sprendžia ir „Barbora“. Įmonės direktorius minėjo, jog vyksta efektyvesnis maršrutų planavimas ir prekių išvežimas – vienu važiavimu kurjeris pristato daugiau užsakymų.
Prekybininkai, kalbėdami apie degalų kainų įtaką produkcijai, teigė, jog tai nebūtinai reiškia didėsiančias prekių kainas parduotuvių lentynose.
Pavyzdžiui, „Rimi Lietuva“ atstovė patvirtino, jog į kiekvieno produkto kainą įeina ir kaštai už degalus. Tačiau prekių kaina priklauso ir nuo situacijos rinkoje – nebūtinai gali kilti, didėjant išlaidoms degalams ar kitoms sritims.
„Dėl didėlės konkurencijos, netgi kylant logistikos kaštams, prekių kainos gali išlikti stabilios ar net mažėti“, – atkreipė dėmesį G.Šerėnienė.
Tačiau pabrėžiama, kad produkcijos transportavimo kaštai sudaro pakankamai svarbią dalį kiekvienai metais. Tam turi įtakos ne tik augančios degalų kainos, bet ir darbuotojų atlyginimai, vairuotojų trūkumas ir t.t. Tad čia taip pat siekiama efektyvinti logistikos procesus, bendradarbiaujant su prekių tiekėjais ar logistikos įmonėmis.
A.Mikalausko pastebėjimu, „Barbora“ produkcijai degalų kainų augimas neturi jokios įtakos – mat jų kainos tokios pačios, kaip ir pas partnerius.
Tačiau ūkininkai situaciją mato kitaip. Anot R.Juknevičiaus, ūkininkai negali laisvai kelti kainą – daug kas priklauso nuo žmonių perkamosios galios, konkurencijos. Jis mato, kad galimai maisto kainos gali nebedidinti infliacijos: energetika brangtų, tačiau produkcija būtų realizuojama pigiau. Todėl verslas nebegalės parduoti prekių už savikainą ar brangiau.
Šioje situacijoje ūkiai, pasak pašnekovo, turi tris pasirinkimus, kol rinkos stabilizuotis: sunkų laikotarpį išgyventi su savo turimais „lašiniais“, skolintis naujai technikai, jei dar bankas duoda paskolą, arba bankrutuoti.
