Fejerverkų neatsisako
Naujųjų sutikimą puoš ryškiaspalviai fejerverkai, mat lietuviai jų neišsižada ir šiemet perka taip pat aktyviai.
Parduotuvėje sutiktas vyriškas „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, kad fejerverkus perka dėl vaiko, mat jam tai kelia daug džiaugsmo.
Kitas pirkėjas teigė, jog „metus reikia sutikti teisingai, šauti, kad metai būtų sėkmingi“.
Didesnių fejerverkų kainos prasideda nuo 300 eurų ir gali siekti net 625 eurus, tačiau pirotechnikos pardavėjas Haroldas Žemgulis sako, kad lietuviai daugiausia renkasi kiek mažesnius, saugesnius fejerverkus.
Miestų sprendimais džiaugiasi ne visi
Nors gyventojai pirotechnikos gaminius perka aktyviai, vis daugiau savivaldybių solidarizuojasi ir atsisako fejerverkų pagrindinėje miesto aikštėje. Vilnius tokios tradicijos laikysis jau trečius metus.
Fejerverkus daug kur pakeis lazerių šviesų reginys.
Vieni tuo džiaugiasi, mat fejerverkai kelia daug triukšmo, nemalonūs ir po šaudymo likę dūmai, o ką jau kalbėti apie nelaimingus atvejus.
Tačiau kai kurie gyventojai turi kitokią nuomonę: „Tai yra truputį perdėta. Nebūtini dideli mastai, bet bent kiek nors pašaudyti, juk žmonėms tai pramoga, vaikučiams irgi įdomu.“
Fejerverkų baimė gyvūnus gali net pražudyti
Fejerverkų atsisakoma ne tik dėl karo Ukrainoje, ekologijos, bet ir streso gyvūnams.
„Gyvūnai patiria daug traumų, katinai nuo streso net gali mirti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo veterinarijos gydytojas Linas Varanauskas.
Jeigu gyvūnas itin jautriai reaguoja į fejerverkus, veterinaras pataria nepalikti jo vieno, o prieš vidurnaktį pasirinkti ramiausią, tolimiausią nuo lango patalpą ir joje būti su augintiniu. Ypač jautriems gyvūnams galima duoti raminamųjų.
Nelaimingų atvejų nestinga
Pasitinkant Naujuosius neretai nukenčia ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Tik ne dėl streso, o dėl neatsakingai naudojamų pirotechnikos priemonių. Anot medikų, Naujųjų naktį žmonės neretai būna apsvaigę nuo alkoholio.
„Dažniausios – galvos ir galūnių traumos. Prieš keletą metų net šampano kamščiu buvo akį išsimušę“, – pasakojo Rūta Juškaitė, Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriaus vedėja.
Dėl netinkamai naudojamų pirotechnikos priemonių nukenčia ir turtas – užsidega automobiliai, o kartais ir namai. Kad būtų išvengta nelaimių, ugniagesiai fejerverkais džiaugtis prašo atsakingai.
„Tai reikėtų daryti atviroje teritorijoje, kuo toliau nuo žmonių, automobilių ir pastatų. Pirotechnikos gaminį reikia statyti tik ant lygaus, nedegaus pagrindo, niekada nebandyti uždegti fejerverko pasilenkus virš jo arba laikyti jau degančio fejerverko rankose“, – priminė būtiniausius aspektus Aurelija Maslauskienė, Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė.
Ugniagesių teigimu, daugiausia nelaimių įvyksta, kai pirotechnika naudojasi neblaivūs gyventojai ar nepilnamečiai.
