Rankoje – pirkinių sąrašas, krepšelyje – būtiniausi produktai. Apsipirkti parduotuvėse geriausia iš anksto numačius, kokių prekių reikia.
Nederėtų stebėtis, kad pirkėjai jautriai reaguoja į kainų pokyčius. Jie regi vis didėjančius skaičius kainų etiketėse ir dėl brangstančių produktų pyktį išlieja ant prekybininkų. Jie tapo atpirkimo ožiais, nors maisto kainų grandinėje laimingųjų šiuo metu nėra.
Stebi kainų pokyčius
Paprastai kas mėnesį Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldi viešoji įstaiga Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) pateikia pagrindinių maisto produktų ir jiems gaminti naudojamos žaliavos kainų pokyčius.
2019-aisiais, Vyriausybei sumanius, po šio centro skėčiu buvo sukurta ir atskira interneto svetainė produktukainos.lt, kurioje kas savaitę pateikiami duomenys ir apie svarbiausių maisto produktų vidutines kainas, ir apie mažiausias jų kainas atskiruose prekybos tinkluose.
Apskritai ši svetainė atsirado tuometei Vyriausybei sumanius, kad viešai skelbiama informacija pažabos rinkos dalyvių apetitą ir jie – gamintojai bei prekybininkai – nustos smaugti žaliavą tiekiančius ūkininkus.
Taigi prieš šv.Kalėdas ŽŪIKVC, kaip ir įprasta mėnesiui artėjant link pabaigos, minėtoje svetainėje paskelbė informaciją apie pieno ir sviesto kainų pokyčius spalį ir lapkritį.
ŽŪIKVC duomenimis, šiemet lapkritį, palyginti su spaliu, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse vidutinė sviesto kaina didėjo. Tiesa, statistikos suvestinėse nėra fiksuojamos nei akcinės, nei tinklams priklausančiais prekės ženklais paženklintų gaminių kainos.
Tuo metu didmeninė kaina, už kurią prekybininkams sviestą pardavė jo gamintojai, šiek tiek sumenko – lapkritį ji sukosi apie 9,5 euro (su PVM) už kilogramą. Taigi, anot ŽŪIKVC, vidutinė sviesto kilogramo kaina tinkluose lapkritį buvo 15,85 euro, spalį – 15,46 euro. Galima palyginti – prieš metus ji sukosi apie 10,6 euro.
Būtent šie duomenys ir šliūkštelėjo alyvos į kaitrią kainų ugnį, esą prekybininkai didina antkainius ir taip krauna sau pelną. Toji ugnis buvo pakurstyta viešai, į televizijos laidą sukvietus rinkos dalyvius.
Mažiausių kainų vidurkis
Skelbiant kainas nepavyko išvengti ir painiavos, mat ŽŪIKVC produktukainos.lt svetainėje kas savaitę pateikia ir būtiniausių maisto produktų vidutines mažiausias kainas, esančias prekybos tinklų parduotuvėse. Naujausi duomenys aprėpia 50-ąją metų savaitę – gruodžio 12–18 dienas.
Vidutinė mažiausia tam tikro produkto kaina kiekviename prekybos tinkle apskaičiuojama išvedant 3 mažiausių kainų (išskyrus akcines) vidurkį. Jos stebimos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės prekybos tinklų parduotuvėse.
Taigi svetainėje buvo paskelbta, kad 50-ąją savaitę vidutinė mažiausia sviesto kilogramo kaina bendrovės „Norfos mažmena“ parduotuvėse buvo 10,32 euro.
Duomenys nesutampa
„Būtent sviesto kaina ir patraukė dėmesį, nes esą dabar jam mes, prekybininkai, taikome didelį antkainį. Dalyvavau toje laidoje, kurioje buvo nuolat akcentuojama, kad „Norfos“ tinkle sviestas kainuoja net 33 proc. brangiau už minimalią kainą rinkoje – kad ji siekia 15,46 euro už kilogramą, nors tai visiškai prasilenkia su tikrove“, – sakė D.Dundulis.
Tačiau ar statistikos duomenys gali klaidinti? Pasak D.Dundulio, būtent taip ir yra.
„Norfos mažmenos“ įmonių grupės bendrovė „Rivona“ Alytuje turi pieno perdirbimo įmonę. Taigi patikrinti sviesto gamybos savikainą nesudėtinga. D.Dundulis sakė specialiai peržiūrėjęs žaliavos savikainos ir sviesto kainos „Norfos“ tinkle duomenis.
„Įmonės kompiuterinėse programose galime stebėti ir žaliavos kainas, ir gaminių savikainą. Vidutinio riebumo žaliavinio pieno kilogramas su pristatymu į gamyklą lapkritį kainavo 0,7 euro (su PVM), tačiau sviestui gaminti specialiai perkame 40 proc. riebumo grietinėlę. Iš jos sumušamas 82 proc. riebumo sviestas – grietinėlės kaina yra pagrindinė šio produkto savikainos dedamoji. Už kilogramą grietinėlės lapkritį mokėjome 3,69 euro (su PVM). Iš jos sumušto sviesto kilogramo savikaina, atėmus gamybos nuostolius, buvo 7,79 euro (su PVM). Įvertinę, kiek visų gamintojų sviesto pardavėme „Norfoje“ per lapkritį ir kiek už jį gavome pajamų, apskaičiavome vidutinę kilogramo kainą. Mūsų tinklo duomenimis, ji sudarė 10,35 euro (su PVM), o pagal ŽŪIKVC – 10,32 euro su PVM (spalį – centu didesnė). Žinome, kokia yra sviesto gamybos savikaina, vadinasi, mums, prekybininkams ir perdirbėjams, iš vidutinės kainos atiteko 2,07 euro (su PVM). Valstybei sumokėjus PVM mums lieka 1,71 euro, o tai kone penkiskart mažiau, nei apskaičiavo ŽŪIKVC“, – paaiškino D.Dundulis.
Galbūt valdininkai primiršo, kad prekybos antkainis – tai dar ne pelnas? Jis „sukarpomas“ išleidžiant lėšas amortizacijai, logistikai, darbuotojų algoms ir mokesčiams, komunalinėms išlaidoms ir kitoms reikmėms. Štai todėl prekybos įmonės ypač skaudžiai reaguoja, kai joms priekaištaujama dėl to, kad jos esą užsideda didžiulius antkainius.
„Blogai, kad įmonė, kuri pavaldi ŽŪM ir kuri yra išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais, klaidina vartotojus. Klaidina ir šalies valdžią, nes ji, matydama klaidinančią statistiką, padaro ir klaidingas išvadas“, – apmaudo neslėpė D.Dundulis.
Sulaukė migloto atsakymo
Įmonių „Norfos mažmena“ grupės bendrovė „Rivona“ gruodžio 20-ąją kreipėsi į ŽŪIKVC prašydama pateikti atsakymą, pagal kokią žaliavinio pieno kainą buvo apskaičiuota sviesto savikaina.
Šios įstaigos darbuotojai neatlapojo durų išsamiems atsakymams.
„Detalių skaičiavimų pateikti negalime, nes juose naudojama ir konfidenciali informacija. O žaliavos gamintojo daliai apskaičiuoti naudojome bazinių rodiklių pieno supirkimo vidutines kainas. Jos oficialiai skelbiamos kas mėnesį mūsų įmonės interneto puslapyje. Skirtumai tarp mūsų skelbiamų ir „Rivonos“ pateiktų rezultatų yra galimi dėl, pavyzdžiui, skirtingos metodikos. Skaičiavimuose, vertindami žaliavos kainą tam tikram pieno produktui pagaminti, įvertiname ir šalutinių gamybos produktų kainas. Pavyzdžiui, sviesto gamybos technologinio proceso metu susidaro nugriebtas pienas, todėl žaliavinio pieno gamintojams tenkanti kainos dalis sviesto kainos struktūroje sumažėja“, – tokį atsakymą „Rivonai“ pateikė ŽŪIKVC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus specialistai.
Skirtinga metodika
Anot kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjo Arūno Vizicko, jo vadovaujamas portalas ir ŽŪIKVC naudoja skirtingą metodiką.
„Centras informaciją apie vidutines didmenines kainas gauna tiesiai iš perdirbimo įmonių, apie mažmenines – iš prekybininkų. ŽŪIKVC turi informaciją, kiek perdirbėjai superka pieno, iš finansinių ataskaitų mato, už kokią kainą jį parduoda ūkininkai, o tada fiksuoja produktų kainas parduotuvėse. Tačiau tai, kas pateikiama svetainėje produktukainos.lt, vis dėlto yra apskaičiuota pagal ydingą metodiką. Pavyzdžiui, mažiausia vidutinė kaina nustatoma išvedant aritmetinį vidurkį pagal pigiausius analogiškus tos grupės produktus“, – sakė A.Vizickas.
Pienas ir jo pardavimo kaina – 2022-ųjų spalis
Produktas: 2,5 proc. riebumo pienas, 1 litro plėvelės pakuotė.
Žaliavos kaina. ŽŪIKVC duomenimis, 2,5 proc. riebumo pieno 1 l plėvelėje žaliavos savikaina spalį buvo 0,41 euro, „Rivonos“ duomenimis – 0,44 euro, nes, mokant ūkininkams už pieną, sumokama ir už jo pristatymą į gamyklą. Kiekvienam pirkimui yra pateikiama sąskaita.
Lentynos kaina. ŽŪIKVC vienoje statistikos lentelėje nurodo, kad spalį vidutinė šio produkto kaina prekybos tinkluose buvo 1,32 euro, kitoje nurodo, jog mažiausia vidutinė pieno kaina „Norfoje“ buvo 0,76 euro.
„Rivonos“ duomenimis, įvertinus spalį parduotą šio pieno kiekį ir už jį gautas pajamas, 2,5 proc. riebumo pieno 1 l plėvelės pakuotė realiai kainavo 0,8 euro.
Šios pieno 1 l kainos išklotinė: 0,44 euro – žaliavinis pienas; 0,02 euro – plėvelės pakuotė; 0,05 euro – gamyklinės išlaidos; 0,01 euro – transportas iki sandėlio; 0,04 euro – perkrovimo ir rūšiavimo išlaidos; 0,02 euro – transportas iki parduotuvių; 0,08 euro – parduotuvės sąnaudos; 0,14 euro – PVM, sumokamas kiekvieno mėnesio pabaigoje.
Į pateiktas išlaidas įeina darbo užmokestis ir mokesčiai, visos komunalinės išlaidos: elektra, dujos, vanduo, vandens valymas, šiukšlės.
Taip pat pakuotės mokestis, prekių nurašymas dėl pasibaigusio termino, veterinarijos mokestis, banko mokesčiai, ryšio mokesčiai, degalų ir jų akcizai, įrenginių, transporto priemonių, nekilnojamojo turto amortizacija, remontas, eksploatacija ir NT mokesčiai.
Jei mokesčiai būtų persvarstyti, tai galėtų sumažinti ir sąnaudas, ir galų gale lentynos kainą. Šiuo atveju net nekalbama apie PVM, bet apie šiukšlių išvežimo mokestį, apie vandens valymo mokestį, apie aibę kitų mokesčių, tenkančių valstybės ir savivaldybių institucijoms.
0,8 euro – tai pieno pardavimo kaina, kuri prilygsta savikainai. Nulinis – toks šiuo metu yra pieno perdirbėjo ir parduotuvės pelnas iš šios prekės.
