Už tą numatančius Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimus balsavo 108 parlamentarai, du susilaikė, niekas nebalsavo prieš.
Finansų ministerijos parengtame įstatymo projekte numatyta praplėsti Lietuvos savivaldybių galimybes savarankiškai įgyvendinti investicinius projektus, bendrai finansuojamus ES ir kitos tarptautinės paramos lėšomis.
Be to, savivaldybėms bus sudaryta galimybė persikelti vienais metais sukauptas lėšas į kitus metus. Tikimasi, jog tai turėtų leisti sklandžiau planuoti finansavimą didesniems projektams.
Taip pat bus leidžiama skolos ir garantijų limitų laikymąsi skaičiuoti naudojant ne tik gyventojų pajamų mokesčio pajamas, bet nuo visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Skolos ir garantijų limitai nekeičiami, tačiau perkeliami iš kasmetinio biudžeto rodiklių įstatymo į konstitucinį įstatymą.
Kartu bus atsisakyta perteklinio savivaldybių fiskalinės drausmės reguliavimo dėl trumpalaikių įsiskolinimų ribojimo, kartu numatant būtinybę ištaisyti susidariusius fiskalinės drausmės pažeidimus, nuokrypį nuo balanso kompensuojant per ateinančius dvejus metus, kas savivaldai turėtų sudaryti daug galimybių planuoti daugiametį biudžetą.
Pasak pataisų iniciatorės, finansų ministrės Gintarės Skaistės, šie pakeitimai, esant ekonominiam neapibrėžtumui, suteiks savivaldybėms daugiau galimybių įgyvendinti ES struktūrinių fondų investicinius projektus.
„Sudaroma galimybė skolintis šių projektų kofinansavimui, tuo užtikrinant, kad finansavimas būtų sklandus“, – teigė G.Skaistė.
Anot jos, savivaldybės tam iš ES galės papildomai pasiskolinti iš viso 377 mln. eurų.
„Šiuo sprendimu suvaldoma rizika, kadangi tikrai žinoma, kokia apimtimi savivaldybės galės skolintis“, – pažymėjo ministrė.
Už siūlomą pokytį pasisakė ir Darbo partijos frakcijos atstovas Viktoras Fiodorovas bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Kęstutis Vilkauskas.
„Nors ir vėluodami, suteiksime galimybes savivaldybėms papildomai skolintis toms idėjoms, kurios šiandien savivaldai reikalingos, toms problemoms, kurios yra įsisenėjusios, išspręsti“, – teigė V.Fiodorovas.
Kurs ekonominę gerovę regionuose
Seimui leidus nuo 2023 metų sausio savivaldai lanksčiau skolintis ES remiamiems projektams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai leis kurti ekonominę gerovę Lietuvos regionuose.
„Prieš dvejus metus kartu su ES lyderiais po ilgų diskusijų sutarėme dėl istorinio dydžio ES finansinės paramos ir atsigavimo fondo Lietuvai ir visai Bendrijai. Ši parama turi pasiekti visus Lietuvos gyventojus, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena – mieste, gyvenvietėje ar mažame kaimelyje“, – pranešime teigė prezidentas.
„Ekonominės politikos srityje laikau pataisas svarbiausiu pastarųjų metų teisėkūros pokyčiu, nes kritiškai svarbu užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas ir galimybes visiems šalies gyventojams“, – sakė G.Nausėda.
