N.Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas pranešė, kad sutartis pasirašyta trečiadienį, tačiau jos turinio jis nesutiko atskleisti dėl konfidencialumo.
„Dabar bus kreipiamasi į teismą dėl bylos nutraukimo“, – naujienų agentūrai BNS sakė L.Radžiūnas.
VMI atstovė Rūta Asadauskaitė BNS sakė, kad inspekcija negali komentuoti sutarčių su fiziniais asmenimis be jų sutikimo.
Kelią sutarties pasirašymui atvėrė Generalinės prokuratūros sprendimas atsisakyti inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl šio susitarimo. Į prokurorus kreipėsi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, tačiau gruodžio 9-ąją aukštesnysis prokuroras patvirtino, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis į teismą ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.
R.Žemaitaičio skundas anksčiau sutrukdė Vilniaus apygardos administraciniam teismui galutinai patvirtinti VMI ir N.Numos susitarimą ir nutraukti bylą – teismui verslininkas yra apskundęs VMI nurodymą jam sumokėti GPM skolą.
Teismo posėdyje gruodžio 1-ąją VMI ir N.Numos atstovai sakė, jog susitarimas jau pasiektas, abi pusės yra pasirengusios jį pasirašyti, tačiau nori palaukti galutinio Generalinės prokuratūros sprendimo. Dėl to bylos nagrinėjimas buvo dar kartą atidėtas iki sausio pabaigos.
2017-aisiais mokestinį tyrimą pradėjusi VMI nurodė N.Numai sumokėti viešai neįvardijamą GPM skolą, tačiau verslininkas su tuo nesutiko.
L.Radžiūnas rugsėjį nepatvirtino neoficialių BNS žinių, kad skolos suma su delspinigiais ir bauda siekia apie 5 mln. eurų. BNS žiniomis, šalims susitarus taikiai ji būtų gerokai mažesnė.
BNS žiniomis, VMI ir N.Numos ginčijosi dėl daugiau nei 19 mln. eurų, išmokėtų N.Numai sumažinus jo valdomos Kipro bendrovės „Amarentio Holdings Limited“ įstatinį kapitalą. Bylą dėl su šia išmoka susijusių sandorių nagrinėja Nyderlandų teismas – Amsterdamo apeliacinis teismas balandį atmetė prašymą nutraukti jo pradėtą tyrimą.
Teismas spalį leido apklausti neįvardijamą liudytoją – tyrėjas prašė tai daryti uždarame posėdyje baiminantis, kad viešuose posėdžiuose nebūtų atskleista informacija kitoms tyrimo šalims ar būtų daroma įtaka liudytojui.
Teismui pateiktoje tyrėjo ataskaitos santraukoje nurodoma, kad apklausos metu liudytojas tvirtino neturintis nieko bendra su sandoriais, dėl kurių pradėtas tyrimas, o į dalį klausimų neatsakė.
„Liudytojas tikriausiai turi informacijos, kuri, tyrėjo nuomone, yra svarbi tyrimui“, – rašoma santraukoje.
BNS rašė, kad tyrimas vyksta dėl 2014 metais bendrovės „TAF Asset 11“ suteiktos 25,8 mln. eurų paskolos N.Numos kontroliuojamai Kipro įmonei „Bertona Holdings Limited“. Po šio sandorio buvo sudaryti akcijų ir reikalavimų perleidimo sandoriai, kurių pagrindu 19,783 mln. eurų skolos dalis buvo perleista išmokant tokią sumą N.Numos įmonei „Miglione Investments“, o ši tokia pat suma sumažino įstatinį kapitalą ir laisvas lėšas išmokėjo privilegijuotų akcijų savininkei – Kipro bendrovei „Amarentio Holdings Limited“, kuri savo ruožtu sumažinusi kapitalą 19,264 mln. eurų išmokėjo jos akcininkui N.Numai.
Maždaug 26 mln. eurų, anot Nyderlandų teismo, į „TAF Asset 11“ sąskaitą iš N.Numos ir trijų brolių Marcinkevičių įmonių 2009 metais buvo pervesti „dėl mokestinių priežasčių“.
N.Numos atstovai anksčiau tvirtino, kad šiais sandoriais verslininkas pats paskolino įmonėms pinigų, įsigydamas išperkamų akcijų, o po metų paskola jam buvo grąžinta išpirkus akcijas.
L.Radžiūnas BNS ketvirtadienį dar kartą patvirtino, kad verslininkas „TAF Asset 11“ veiklos tyrime nedalyvauja ir nebuvo jame apklaustas.
