Tuo metu Tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas sako, kad jo vadovaujama institucija tiesiog laikosi Konstitucijos ir kitų teisės aktų. Anot jo, Taryba dar nėra priėmusi galutinio sprendimo, todėl plačiau savo pozicijos dar nekomentavo.
Trečiadienį vykusios parlamentinės kontrolės metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariui Mindaugui Skritulskui kilo abejonių, ar KT, vykdydama tyrimą dėl Palangos baseino, veikia skaidriai.
Jis pabrėžė, kad Taryba tyrimą pradėjo tik dėl baseino Palangoje, nors panašius objektus kituose regionuose taip pat valdo savivaldybėms pavaldžios bendrovės, pavyzdžiui, Skuode, Šilalėje, Tytuvėnuose, Vilniuje, Druskininkuose.
„Kodėl susidomėjimo sulaukia tas baseinas, dėl kurio yra tam tikros verslo grupės interesas? Tada kyla labai pagrįstas klausimas, kieno interesams atstovauja ši taryba – visuomenės ar tam tikros verslo grupės, kuriai sėkmingai sekasi laimėti Lietuvos baseinų koncesijos konkursus?“ – klausė M.Skritulskas.
Š.Keserauskas replikavo, kad KT tiesiog siekia užtikrinti, kad būtų vykdoma Konstitucija ir Konkurencijos įstatymas. Pasak Tarybos vadovo, institucija remiasi Konstitucijos 46 straipsniu, kuriama teigiama, jog „Lietuvos ūkis yra pagrįstas privačios nuosavybės teise“.
„Niekam neatstovauju. Esu institucijos vadovas ir mes remiamės Konstitucija ir Konkurencijos įstatymu“, – teigė jis.
Anot Š.Keserausko, valstybės dalyvavimas ūkinėje veikloje yra labiau „išimtis, nei taisyklė“.
„Todėl kai konkurencijos institucija gina konkurenciją, ji tiesiog gina konkurenciją, o ne atstovauja kažkieno interesams. Mes tiesiog įgyvendiname įstatymą ir viskas“, – pabrėžė Š.Keserauskas.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas kritikavo KT veiklą, esą ši „akivaizdžiai dengiasi netobulu teisiniu reguliavimu“, „akivaizdžiai negina viešojo intereso“.
„Tokios interpretacijos, kai už viešuosius pinigus išvystyta infrastruktūra ten, kur verslas nesiėmė rizikos, nieko nedarė ir naudojasi tais vaisiais ir tai traktuojama kaip pažeidimas, yra absoliučiai nesuvokiama“, – teigė G.Paluckas.
Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas pritarė, jog KT tyrimą pradėjo be reikalo. Anot jo, jei privačios įmonės nesirenka plėtoti tokių objektų, reiktų siekti, kad juose teikiamas paslaugas užtikrintų savivalda.
„Jei paslauga puikiai veikia, vietos gyventojai yra patenkinti, stebina KT atstovo tokia pozicija. Apskritai tyrimas pradėtas ten, kur jis visiškai nėra aktualus“, – kalbėjo A.Bagdonas.
Absurdu, kad iš savivaldybės iniciatyvos teikti viešąsias paslaugas neva norima padaryti verslą, pavadino Regionų frakcijos narys Jonas Pinskus.
Nesupranta, kodėl tiriamas baseinas
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus antrino, kad KT, tirdama Palangos baseino atvejį, manipuliuoja teisės aktais ir Konstitucija.
Anot mero, Palanga baseino neturėjo 20 metų, o savivaldybė nuo 2011 m. „darė viską“, kad verslas turėtų galimybes pradėti jo statybas – susidomėjusioms įmonėms siūlė žemės ir turto mokesčių lengvatas, tačiau iki šiol susidomėjusiųjų nebuvo.
Jis teigė, kad savivaldybė savo ir valstybės lėšomis „pavyzdinį baseiną“ pastatė sulaukusi visuomenės spaudimo panašius objektus pradėjus statyti kitiems miestams. Palangos baseinas, anot mero, yra „visiškai socialinis“.
Pasak Š.Vaitkaus, baseine nemokamos viešosios paslaugos užtikrinamos visų klasių moksleiviams, kurių iš viso jį aplankė 74 tūkst. Kasdien, mero teigimu, baseine be jokio užmokesčio treniruojasi apie 300 vaikų, palankios kainos užtikrinamos senjorams, neįgaliesiems ir kt. lankytojams.
„Baseinas nė vieno cento nenaudoja iš biudžeto ir niekados to nereikėjo. Jis išsilaiko ir išlaiko visas viešąsias paslaugas“, – sakė Palangos meras.
Įvardijęs šiuos argumentus Š.Vaitkus tikino nesuprantąs, kodėl KT, „matyt, monopolistų prašymu“, pradėjo tirti Palangos savivaldybę, nors joje veikia tik vienas baseinas.
Jis sakė, kad baseiną Tarybą tiria „neatsitiktinai“, esą Lietuvoje yra ne vienas atvejis, kai viešomis valstybės ar savivaldybės lėšomis pastatyti objektai atiduodami valdyti „toms pačioms verslo rankoms“.
„Kalbu apie Klaipėdos, Girstučio baseinus, Švyturio areną, kalbu apie daug už viešas lėšas pastatytų objektų, kurių valdymą laimi viena įmonė“, – vardijo Palangos meras.
Kaip pavyzdį jis pateikė Klaipėdos baseiną, kurį, anot Š.Vaitkaus, miesto savivaldybė pastatė už 17 mln. eurų, vėliau 15 metų perdavė koncesininkams.
„Už tai koncesininkas turi sumokėti tik 400 tūkst. – jie per mėnesį moka 2 tūkst. eurų už 17 mln. eurų objektą. Ir dar savivaldybė, už savo lėšas pastačiusi baseiną, priversta iš koncesininkų pirkti vaikų mokymo plaukti programą“, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Iki galutinio sprendimo negali plačiau komentuoti
KT vadovas Š.Keserauskas informavo, kad galutinio sprendimo dėl Palangos savivaldybės galimo konkurencijos pažeidimo Taryba dar nepriėmusi, todėl plačiau tolesnių veiksmų nepakomentavo.
„Sprendimo dar nesame priėmę – tyrimas baigtas, bus išklausymo posėdis ir priimsime sprendimą. O iki sprendimo priėmimo negaliu komentuoti. Galiu tik patvirtinti, kad tikrai rimtai žiūrime į šį atvejį“, – aiškino Š.Keserauskas.
KT vadovas kartu pažymėjo, kad bet kokia savivaldybės įmonė gali laimėti tokių objektų kaip Palangos baseinas valdymo konkursus, tačiau tam būtina „konkurencinga procedūra“.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad KT nuo 2019 m. vykdo tyrimą, o lapkritį informavo Palangos savivaldybę apie ketinimą įpareigoti miesto valdžią perleisti baseino valdymą privačiam verslui, esą ši pažeidė Konkurencijos įstatymą.
Tarybai skųstasi, jog savivaldybė be jokio konkurso 2019 m. kovą atidarytą 6,2 mln. eurų vertės baseiną perleido savo valdomai įstaigai „Palangos investicijų valdymas“.
Gruodžio 10 d. prie Palangos baseino vyko miesto bendruomenės „Palangos santarvė“ akcija „Stop! Palangos baseino neatiduosime!“, kuriame prieštarauta KT veiksmams.
