Šiais Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimais numatoma, kad teisę statyti jūrinio vėjo jėgaines gaus įmonė, kuri pasiūlys didžiausią vystymo mokestį.
Be to, šio parko plėtotojas jį statytų be valstybės paramos, turės pats atlikti visus reikalingus tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir kitus veiksmus.
Konkurso laimėtojas taip pat bus atsakingas už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumoje ir už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą. Plėtotojas taip pat privalės atitikti nacionalinio saugumo reikalavimus.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, priėmus šios pataisos leis antrąjį jūros vėjo jėgainių parką įrengti „maksimaliai sparčiai“.
Seimas dar kovą priėmė kitą įstatymų paketą, kuriuo pritarta pirmojo jūros vėjo parko Baltijos jūroje plėtrai. Konkursas šiam 700 MW parkui įrengti planuojamas 2023 m. antrąjį pusmetį, tikimasi, kad elektros gamybos pradžia jame prasidės 2028 m.
Parlamentarai nesutarė, ar ir pirmajam parkui reikia valstybės paramos
Prieš balsavimą nepritarta Darbo partijos frakcijos narių Artūro Skardžiaus, Ievos Kačinskaitės-Urbonienės ir Valdemaro Valkiūno pasiūlymui iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo išbraukti nuostatą, pagal kurią pirmojo jūros vėjo parko plėtrai būtų skiriama valstybės parama, įtraukus elektros gamybą jame tarp viešuosius interesus atitinkančių paslaugų.
Parlamentarai dar siūlė atsisakyti VERT numatytos pareigos vykdyti konkursą, taip pat – panaikinti nuostatą, pagal kurią elektros gamyba parkuose būtų skatinama 15 metų.
„Siūliau atsisakyti dovanų vėjo energetikams, atsisakyti 1 mlrd. eurų, kuriuos turėtų sumokėti vartotojai per 15 metų laikotarpį (...) VERT reguliavimas išbraukiamas kartu su parama, nes jis reikalingas tik paramos atveju. Daugelis valstybių šiuos projektus vysto konkurso metu. Jie be paramos vyko Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Jungtinėse Amerikos Valstybėse“, – argumentavo A. Skardžius.
Be to, jo teigimu, pirmajam ir antrajam jūrų parkams plėtoti ketinami skelbti konkursai vyks „tuo pačiu metu“, t. y., 2023 m. rugsėjį ir 2024 m. pradžioje.
„Vienam Energetikos ministerija siūlo taikyti paramą, kitą statyti be paramos“, – sakė jis.
Regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis antrino, esą priėmus šį įstatymą elektra vartotojams – „iškart, automatiškai pagal VERT metodiką“ – brangs 2–4 ct/kWh, o per 15 metų kainuos 930 mln. eurų.
Šios frakcijos parlamentarė Agnė Širinskienė savo ruožtu pabrėžė, kad leidimo skatinti pirmojo vėjo parko elektros gamybos šiam laikotarpiui nesuteikė Europos Komisija.
„Pagal Europos Sąjungos veikimo sutartį, tą leidimą, norint plėtoti parkus su valstybės lėšomis, yra privalu gauti. (...) Tai jūs sukuriate verslo įmonėms teisinius lūkesčius, kad tas leidimas bus gautas, nors jo neturite. Visko gali atsitikti – klausimas, ar jį gausite laiku“, – į pataisų iniciatorius kreipėsi A. Širinskienė.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kazys Starkevičius sakė, kad valstybė privalo remti gamintojus, tačiau tik tiek, kiek yra būtina: „mažiausia apimtimi, taupant gyventojų lėšas, tačiau tuo pat metu užtikrinant, kad šis valstybei svarbus projektas apskritai būtų įgyvendintas.“
„Antrajam parkui paramos nebus, tačiau, paramos sistema (pirmajam jūros vėjo parkui – ELTA) suteikia galimybę turėti lanksčią sistemą, kuri įgalins (...) optimaliau panaudoti tą galimą energiją, o pagal atitinkamą schemą valstybė netgi galės susigrąžinti lėšas“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat argumentavo, kad Lietuva vis dar pasigamina mažiau nei 40 proc. elektros energijos, todėl būtina itin sparčiai didinti vietinę elektros generaciją.
Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė, sakė kad jos ir kolegų pasiūlymas būtų sumažinęs paskatas pakelti vartotojams elektros energijos kainas.
