„Tiek premjerė, tiek finansų ministrė pagaliau sutinka, kad Lietuvoje reikia tirti, kas lemia neregėtą kai kurių produktų ir paslaugų kainų šuolį. Jų ir mūsų visų žvilgsniai dabar nukreipti į Lietuvos banką. Bet Konkurencijos tarnyba irgi neturėtų miegoti“, – pranešime spaudai teigė R. Budbergytė.
Pasak politikės, tokį tyrimą buvo galima pradėti daug anksčiau, tačiau valdantieji nerodė politinės valios.
„Bemaž pusę metų valdantieji muistėsi, girdėjosi tik vienas argumentas dėl žvėriškai augančių kainų – juk „laisva rinka, čia nieko nepadarysi“. Dabar, kai tiek ekonomistai, tiek dalis pačių valdančiųjų mato, kad kai kuriuose sektoriuose tos kainos stiebiasi nepagrįstai, išsamus tyrimas tiesiog būtinas. Norėtųsi, kad Lietuvos bankas įsipareigotų jį atlikti iki konkrečios datos, lauktume jo pristatymo visuomenei“, – priduria R. Budbergytė.
Parlamentarei atrodo keista, kad Ingrida Šimonytė iš anksto žino atsakymą – esą kainos vis auga dėl to, kad „sutapo daug nepalankių aplinkybių“. Socialdemokratai ragina tirti, ar prekybos tinklai ir tiekėjai nėra slapta sudarę kartelinių susitarimų dėl antkainių – „Maximos“ tinklo valdomos vaistinės dėl to jau sulaukė baudos.
„Valdantieji ir Vyriausybė ilgą laiką ignoravo mūsų siūlymus dėl PVM lengvatos maisto produktams, dėl būtinybės reaguoti į kaimyninės Lenkijos veiksmus kainų srityje, taip pat nepaisė žemdirbių įspėjimų dėl apleistos Lietuvos maisto gamybos, jos žlugdymo. Lietuviški produktai užsienyje kainuoja pigiau negu Lietuvoje! Taip pat neįtikina sena premjerės plokštelė, esą Vyriausybė neturi svertų ir instrumentų paslaugų kainoms paveikti. Tai išsisukinėjimas“, – pažymi R. Budbergytė.
S. Skvernelis mato poreikį tyrimui dėl išaugusių kainų
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis palaiko socialdemokratų idėją atlikti tyrimą, siekiant išsiaiškinti rekordinių maisto ir energijos kainų priežastis. Politikas mano, kad tokį tyrimą galėtų atlikti Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Lietuvos banku. Pasak jo, tyrimo išvados padėtų geriau apsispręsti ir kokias tikslines priemones taikyti.
„Matome, kad požiūris formalus – Vyriausybė tiesiog teigia, kad problemos didelės nemato, viskas objektyviai yra nulemta, tai ir kažkokių kitokių veiksmų bando imtis, galbūt kompensuoti mokant didesnes išmokas ir visa kita. Tai tiesiog nemato problemos, mato, kad, Vyriausybės manymu, kainos Lietuvos gyventojams nėra problema, tai už tai nieko nereikia daryti“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Politikas akcentuoja, kad išsamesnis tyrimas dėl kainų kilimo priežasčių būtų labai prasmingas, nes, remiantis juo, būtų galima taikyti tikslines priemones.
„Jeigu tu nori padėti žmonėms, tai tas priežastis surasti, kodėl taip yra, kodėl mes iš tikrųjų turime vieną didžiausių ES maisto kainų kilimą, kodėl tie patys maisto produktai užsienyje kainuoja gerokai pigiau nei šalyje, tai išsiaiškinti, ar čia mokestiniai dalykai yra, ar susitarimai kažkokie, ar kitos priežastys, būtų labai sveika. Tada gali taikyti kokias nors tikslines priemones, kaip tą naštą gyventojams sumažinti“, – sakė jis.
S. Skvernelis mano, kad tokį tyrimą galėtų atlikti Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Lietuvos banku.
„Galimybės parlamento irgi apribotos dėl informacijos gavimo ir visa kita, reikalinga ir vyriausybinių institucijų (pagalba – ELTA). Tai galėtų ir Vyriausybės kanceliarija tokį dalyką padaryti, bendradarbiaudama su tuo pačiu Lietuvos banku ir su kitomis priežiūros institucijomis. Tiesiog, jeigu būtų prasmė, tai, kam daryti, čia jau antraeilis klausimas. Pagrindinis dalykas, ar mato prasmę daryti“, – akcentavo S. Skvernelis.
„Gal ne tas žanras turėtų būti, kai sukuriama darbo grupė žinant, kad darbo grupės rezultatas turi būti jokio rezultato“, – pridūrė jis.
Parlamentaras įsitikinęs, kad didelių pastangų toks tyrimas nepareikalautų.
„Aš šiuo atveju manau, kad čia nereikia ilgai kažkokių dalykų daryti, tiesiog sukoncentruoti tam tikras pajėgas, ekspertus pasitelkti, pasižiūrėti, kokia informacija disponuoja mūsų priežiūros institucijos ir gauti išvadas. Bet tu turi projektuotis, kokios tos išvados gali būti, kokius sprendimus reikia daryti. Jeigu Vyriausybė sako, kad mes nematome problemos ir bet kokiu atveju niekada nesikišime į mokestinį reguliavimą, kalbant apie maisto produktus, tai ir atsakymas yra, nieko nereikia daryti“, – sakė S. Skvernelis.
„Dabar taikoma viskas horizontaliai. Dabar mes pensijas kažkiek pakėlėme, atlyginimai didėja, minimalus darbo užmokestis didėja, bet infliacija savo darbą daro. Padidintas pajamas ji suėda ir tas padidintas pajamas reikia atiduoti ir proporcingai išaugusioms maisto kainoms. Tai jeigu būtų tyrimo atsakymas, tai gal būtų bent kelios kryptis pasakytos, kur galima, galbūt ne mokestiniais dalykais, galbūt intervencijas daryti. Bet tuos sprendimus reikia daryti ir jų ieškoti“, – taip pat akcentavo jis.
Premjerė I. Šimonytė antradienį pirmą kartą pripažino, kad norint išsiaiškinti rekordinių maisto ir energijos kainų priežastis Lietuvoje, reikėtų išsamesnio tyrimo. Ji sakė, kad tokį tyrimą galėtų atlikti Lietuvos bankas.
I. Šimonytės nuomone, grūdų rinką paveikė Vladimiro Putino dirbtinai sukeltos maisto problemos, o energijos kainų šoką lėmė pasaulinės žaliavų ir energetikos kainos.
