Prekybos vietų eglėmis ir kėniais, bent jau Vilniuje, smarkiai sumažėjo. Pernai tokiu metu prie kiekvieno prekybos centro buvo prekiaujama spygliuočiais. Šį gruodį gausiai pasnigus sumažėjo lietuviškų eglučių pasiūla. Atvežtiniai kėniai žmonėms patinka sodrumu ir tuo, kad ilgai nemeta spyglių.
„Lietuvoje kėniai neauga, nušąla. Lietuvoje augina žalias baltegles. Kėnius vežame iš Estijos ir iš Lenkijos. Kainos pabrango 20 proc., palyginus su pernykštėmis kainomis“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė eglučių pardavėjas Arūnas.
Nors gausu sniego, miškuose pats darbymetis. Valstybinių miškų urėdija su policijos ir aplinkosaugos pareigūnais rengia reidus. Tikrina, ar savavališkai nekertamas miškas, nevagiama mediena, eglutės.
„Kiekvienais metais prieškalėdiniu laikotarpiu miškininkai skiria apsaugą ne tik mūsų pagamintai medienai, bet ir eglutėms. Kaip bebūtų gaila, kiekvienais metais žmonės, užtuot garbingai nusipirkę kalėdinius medelius, ryžtasi eiti į mišką ir daryti nusikaltimus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis dirketorius Valdas Kaubrė.
Miškininkai kviečia parsinešti Kalėdas į namus, neinant į mišką. Šešiolikti metai jie dovanoja eglių šakas. Prie iniciatyvos žada prisidėti kai kurie eglučių pardavėjai. Eglučių vagysčių iš valstybinių miškų sumažėjo.
„Pradeda patys augintis eglutes, aišku, nemažai atsiveža iš Lenkijos, Danijos, tai yra verslas. Kitas dalykas – dabar labai populiaru išsinuomoti eglutę. Taip daro Vilniaus botanikos sodas. Jūs nuvažiuojate, kažkiek sumokate, išsinuomojate, o jei ji po dviejų savaičių gyva, jūs ją nuvežate atgal, o jums grąžina kažkiek pinigėlių. O eglę perkant vazone visada galima paskui persodinti“, – komentavo Valstybinių miškų urėdijos Migūnų girininkas Franc Jakubovkij.
Norintiems pasipuošti ne eglės šaką, o Kalėdų eglutę, miškininkai rekomenduoja kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją ir įsigyti šventei skirtų medelių, specialiai auginamų medelynuose arba plantacijose.
