Šiaurinėje Klaipėdos uosto dalyje buvęs kranto sutvirtinimas ilgai nebuvo naudojamas. Tai buvo lyg akmeninė bangolaužio šaknis.
Per pastaruosius kelerius metus situacija pasikeitė, ir šiuo metu tai moderni, tvirta 235 metrų ilgio krantinė, prie kurios švartuojasi į naftos terminalą atplaukiantys tanklaiviai.
Ši naftos ir kitų energetikos produktų krovai skirta infrastruktūra – ypač svarbus projektas. Už investicijas į šią infrastruktūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame konkurse „Lietuvos metų gaminys“ apdovanota aukso medaliu. Tai – Metų gaminys, kuris ypač svarbus eksportuotojams, taigi ir Lietuvos pramonės plėtrai.
Nauji parametrai
Šis projektas, uosto direkcijai kainavęs 25,28 mln. eurų, jau turi regimą naudą. Pasak KVJU direkcijos vadovo Algio Latako, jis padidino naftos terminalo pajėgumą: krantinėmis besinaudojanti naftos produktų krovos įmonė gali priimti ir krauti nebe du, kaip buvo iki šiol, o tris tanklaivius vienu metu.
Pastačius krantinę krovos bendrovė joje sumontavo moderniausią krovos įrangą, įrengė suprastruktūrą. Pirmajame krantinės modernizavimo etape infrastruktūros darbus atliko konkursą laimėję rangovai – bendrovės „Tilsta“ ir „Fegda“. Įgyvendinant projektą prie krantinės akvatorija buvo pagilinta iki 17 metrų. Tai maksimalus siektinas gylis uoste.
Įgyvendinus antrąjį etapą atsiras galimybė Klaipėdos uoste priimti ir tanklaivius, kurių vandentalpa siekia net 200 tūkstančių tonų.
Pasak uosto direkcijos vadovo A.Latako, įgyvendinus projektą nauja infrastruktūra leis užtikrinti būtent šių didelės talpos tanklaivių krovą ir gerokai padidins uosto logistinį patrauklumą.
Investicijų tęstinumas
Geopolitinė situacija – sudėtinga. Nuo 2020-ųjų iki šiol Klaipėdos uostą daužė ne viena krizė: Baltarusija sustabdė naftos gabenimą per Klaipėdą, vėliau dėl Baltarusijai įvestų sankcijų stojo kitų krovinių gabenimas, kalio trąšų – taip pat.
„Vis dėlto net ir esant sudėtingoms aplinkybėms nenutraukėme infrastruktūros projektų. Tokie projektai imlūs laikui – ilgai užtrunka planavimas, poveikio aplinkai vertinimas, saugumo studijos, vėliau – ir pats įgyvendinimas. Jeigu jie nutrūktų, būtų prarasti ne tik investuoti pinigai, bet ir mažėtų uosto konkurencingumas. Geopolitinė situacija juk pasikeis, todėl žvelgdami į ateitį privalome modernizuoti uostą“, – paaiškino A.Latakas.
Toliau gilinama akvatorija
Anot A.Latako, svarbu tęsti šiuo metu vykdomus didžiuosius uosto infrastruktūros projektus, nes jie ypač svarbūs tam, kad būtų išsaugotas konkurencinis pranašumas. Taip pat rekonstruojama daug krantinių – vien per šiuos metus jų jau rekonstruota apie 1200 metrų.
„Krova, palyginti su ankstesniais metais, susitraukė apie 20 proc. – mažiau, nei prognozavome, bet infrastruktūros plėtra nesustojo. Tęsiami didieji akvatorijos gilinimo ir bangolaužių statybos projektai, juos įgyvendina dvi pasaulinės bendrovės“, – sakė jis.
Šiemet spalį direkcija pasirašė rangos darbų sutartį, kurios vertė – 45,8 mln. eurų, su tarptautinį konkursą laimėjusia olandų kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors“.
Pagal sutartį uosto akvatorija iki 15,5 metro gylio bus gilinama nuo šiaurinės dalies iki Malkų įlankos.
Belgijos uostų gilinimo ir valymo kompanija „Jan de Nul“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su „Baggerwerken Decloedt en Zoon“, pagal liepą sudarytą sutartį naujos krypties išorinį laivybos kanalą ji gilina iki 16 metrų ir dalį vidinio kanalo šiaurinėje uosto dalyje – iki 15,5 metro. Darbų vertė – 37,3 mln. eurų.
