Logistikos kalendorius
Ekonomistai pažeria įvairių infliacijos bei prekių kainų interpretacijų, kartais pateikdami ir su realybe prasilenkiančių argumentų. Tai darydami jie klaidina žmones, kurie dėl brangstančių prekių kaltina tik prekybos tinklus.
Vis dėlto kainų karuselę, sukeldamas energetikos krizę, įsuko ne tik karas. Įtaką joms tebedaro ir COVID-19 pandemijos pasekmės.
Kalėdinės dekoracijos, drabužiai, avalynė, elektronikos ir elektros prekės, smulkioji buitinė technika, darbo įrankiai, buities reikmenys, kanceliarijos prekės, namų tekstilė, indai, gėlių vazonai, žūklės prekės, dirbtinės gėlės kapams. Tai – prekės, kurias vieną po kitos vardijo bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis ir kurios Lietuvą iš Kinijos bei kitų Azijos valstybių pasiekia ne vilkikų priekabose ir ne traukinių vagonuose, bet jūriniuose konteineriuose.
Tad šių prekių logistika turi savo specifiką. Tai, kuo šiuo metu prekiaujama „Norfos“ parduotuvių pramoninių prekių skyriuose, iš Azijos valstybių pajudėjo maždaug prieš metus. „Ekonomistai teigia, kad šiuo metu mažėja prekių gabenimo jūriniais konteineriais sąnaudos, todėl esą turi mažėti ir prekių kainos. Bet to dar negali būti. Taip, transportavimo jūriniais keliais įkainiai grįžo kone į tą patį lygį, koks buvo iki COVID-19 pandemijos – iki 2020-ųjų pavasario. Tačiau prekės, kuriomis dabar prekiaujame, buvo užsakytos ir į konteinerius sukrautos metų pradžioje, kai gabenimo sąnaudos buvo 3–4 kartus didesnės nei dabar“, – aiškino D.Dundulis.
Įprasta, kad konteineriais atgabenamos būtent sezoninės prekės, tad šiuo metu jokios jų krovos Kinijoje dar nėra. Užtat gaminiai, skirti ateinančiam šiltajam 2023-iųjų sezonui, šiuo metu kaip tik yra kelyje. O štai kalėdinės bei žiemos prekės, kuriomis „Norfa“ prekiaus 2023-iųjų pabaigoje, į jūrinius konteinerius bus sukrautos ir išplukdytos jau kitų metų sausį ar vasarį.
Anot „Norfos“ vadovo, didieji okeaniniai laivai konteinerius dažniausiai nugabena į Roterdamo uostą Nyderlanduose, rečiau – į Vokietijos arba Lenkijos uostus. Ten konteineriai išskirstomi ir mažesniais laivais pasiekia uostą Klaipėdoje.
Taigi pramoninių prekių kelias iki pirkėjų yra ilgas, jis siekia kone metus, todėl mažesnių transportavimo sąnaudų įtaka kainoms bus juntama gerokai vėliau. Be to, minėtų sąnaudų dydis priklauso ir nuo prekių gabaritų bei svorio – kuo jos didesnės ir sunkesnės, tuo daugiau vietos užima konteineryje, tuo brangesnis ir jų transportavimas.
Valiutų kurso įtaka
„Ir dėl savitų, ir dėl globalių motyvų prekes mums yra pabranginę kone visi tiekėjai. Taigi prekių savikainą didina įvairios priežastys, nepriklausančios nuo prekybininkų.
Muitai, pridėtinės vertės mokestis (PVM), kiti importo mokesčiai yra skaičiuojami nuo prekių vertės. Šių mokesčių sumos auga, ir visa tai turi įtakos galutinei prekių kainai, kurią lentynoje mato pirkėjai“, – priminė D.Dundulis.
Šiemet didelę įtaką importuojamų prekių kainodarai turėjo ir tebeturi valiutos kursas – JAV dolerio ir euro vertės santykis.
Prekybos įmonės su trečiosiomis šalimis už prekes atsiskaito tik doleriais. Šiuo metu doleris šiek tiek pigesnis, nei būta prieš mėnesį, jo kaina siekia 1,05 euro. Tačiau šiemet maždaug nuo vasario iki rudens JAV dolerio ir euro santykis prekybininkams buvo nepalankus, vadinasi, jis buvo nepalankus ir importuotų prekių pirkėjams.
„JAV doleris pabrango 15–20 proc., todėl atitinkamai brangiau turėjome mokėti ir už tam tikras prekes, atgabenamas iš Azijos valstybių bei kitų trečiųjų šalių“, – paaiškino D.Dundulis.
Anot jo, valiutų kurso svyravimas didžiausią įtaką daro brangesnių prekių, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, elektronikos ar žvejybos įrankių, savikainai.
Išjungė kepyklos įrangą
Šiuo metu kitoje „Norfos“ įmonių grupei priklausančioje bendrovėje „Rivonoje“ yra energijos krizės sukeltų permainų. Modernioje kepykloje, kurioje kone visas procesas yra automatizuotas, batonams tešla neminkoma.
„Nekepame batonų, nes ypač brangios dujos smarkiai padidino jų savikainą. Mums pigiau nupirkti jų iš kitų kepyklų nei kepti patiems“, – paaiškino D.Dundulis.
Sunki padėtis ir „Rivonai“ priklausančioje Alytaus pieninėje, kurioje gamybos procesuose naudojamos dujos. Brangi energija bei kone dvigubai pabrangęs žaliavinis pienas pernai pieninę įstūmė į nuostolius. Šiemet, pasak D.Dundulio, tikėtina, nuostolių pavyks išvengti, bet pelno taip pat nebus.
Dotacijoms – katės ašaros
Energijos sąnaudos – dar viena dedamoji prekių kainodaroje. Iki pandemijos elektros energijos kilovatvalandė įmonėms kainuodavo apie 4 euro centus, o šiemet rugpjūtį jos mokėjo dvylika kartų brangiau.
„Ankstesniais metais išlaidos už elektros energiją sudarydavo apie 1 proc. įmonės apyvartos, šiuo metu – apie 5 proc. O mūsų pelnas sudaro 2–2,5 proc. apyvartos, vadinasi, nepakeitus prekių kainų nuostolis per mėnesį sudarytų 1–1,5 mln. eurų“, – apie tai, koks vaidmuo kainodaroje tenka energetikai, kalbėjo D.Dundulis.
Pasak jo, tik „Norfos mažmenos“ įmonė šiemet nuo rugpjūčio iki lapkričio imtinai už elektros energiją ir jos tiekimą sumokėjo 7,43 mln. eurų be PVM, atėmus skirtus 11 619 eurų (be PVM) dotacijų.
„Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, bet tie dantys labai jau maži. Nes ši valstybės skirta kompensacija sudarė galimybę prekes parduoti vos vos – 0,005 proc. pigiau“, – apskaičiavo D.Dundulis.
Anot jo, vis dar neįmanoma prognozuoti, kiek elektra kainuos ateityje, todėl nėra galimybės numatyti tikslios jos dalies prekių kainų išklotinėje.
„Darome prielaidą, kad elektros kilovatvalandė be skirstymo sąnaudų artimiausiu metu kainuos apie 0,3 euro. Jei ji bus brangesnė, pralošime“, – kalbėjo pašnekovas.
Akcizai ir ne tik jie
Yra ir dar keletas veiksnių, darančių įtaką prekių kainoms. Tai nuolat didėjantys pakuočių tvarkymo reikalavimai ir augantys su jais susiję mokesčiai. Be to, šiemet augo ir mokesčiai už depozitinės taros surinkimą.
Dar porai prekių kategorijų nuo ateinančių metų sausio įtaką padarys didėjantys akcizai svaigalams bei rūkalams.
Pavyzdžiui, pagal numatytą trejų metų akcizų didinimo planą nuo sausio 1 d., neįvertinus PVM sumos didėjimo, pusė litro alaus turėtų brangti maždaug 3 centais, 0,75 litro talpos butelis vyno (iki 8,5 proc. stiprumo) pabrangs apie 14 centų, o stipresnis vynas – apie 17 centų. Butelis stipraus gėrimo (0,7 litro) brangs maždaug puse euro.
Akcizas rūkalams. Neįvertinus PVM sumos didėjimo 20 vnt. cigarečių pakuotė pabrangs 18 centų, 20 g cigarų ir cigarilių brangs 31 centu, o 20 g rūkomojo tabako – 18 centų. Brangs ir kaitinamasis tabakas, ir alternatyvūs produktai.
Algos ir akcijų medžioklė
Dar vienas dėmuo kainodaroje – vidinės išlaidos, kurių reikia darbuotojų algoms pakelti.
„Vidutinis atlyginimas Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus padidėjo maždaug dvigubai. Atsižvelgdami į darbo rinkos pokyčius atlyginimus didinome ir mes.
Šiemet spalį, palyginti su kitomis prekybos įmonėmis, pagal atlyginimų medianą – visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo užmokestį – buvome lyderiai. Tuo metu mediana „Norfoje“, neatskaičius mokesčių, siekė 1460 eurų“, – sakė D.Dundulis.
Yra ir dar viena prekė, be kurios retas lietuvis gali išsiversti. Tai – kava. Tiekėjams už kavą šiuo metu tenka mokėti kone 70 proc. brangiau nei metų pradžioje. Bet ir biržose matomos kavos pupelių brangimo tendencijos.
Tačiau prekyba kava parodo ir lietuvišką apsipirkimo ypatumą. Tai – akcijų medžioklė.
„Net mūsų biuro darbuotojai patvirtino, kad kavą perka tik per akcijas, o jos nuolat būna taikomos kelių rūšių kavai. Lietuvoje apskritai maždaug 80 proc. ilgo galiojimo prekių apyvartą išaugina akcijos. Šios prekės kasdien galėtų būti pigesnės, nei yra dabar, bet žmonės jų vis tiek nepirktų. Anksčiau padarėme eksperimentą – smarkiai sumažinome tokių prekių vadinamąsias lentynų kainas ir kurį laiką neskelbėme akcijų, bet pirkėjams tai buvo nė motais – jie abejingai praeidavo pro lentynas.
Tad daugiau tokių eksperimentų nedarome – paliekame lentynose standartines, kiek aukštesnes kainas, o per akcijas jas smarkiai sumažiname. Ir tokios prekės būna iššluojamos“, – patirtimi pasidalijo pašnekovas. Milžinišką infliaciją pakurstė neregėto masto pa– saulinė pandemija, Rusijos karas Ukrainoje bei ki– ti geopolitiniai veiksniai, nepalikdami nuošalėje nė vienos Europos valstybės. Tačiau brangymetis Lietuvoje turi ir kitų ne visiems regimų priežasčių. „Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, bet tie dantys labai jau maži. Valstybės skirta kompensacija elektrai sudarė galimybę prekes parduoti 0,005 proc. pigiau.“ PVM ir kaimynų įtaka Lietuvoje yra vienas didžiausių maisto produktų infliacijos rodiklių ES – per metus jie pabrango maždaug trečdaliu.
„Latvijoje ir Estijoje dar prieš šių metų infliacijos šuolį kainos augo sparčiau, taigi, vertinant procentais, infliaciniai pokyčiai jose yra šiek tiek kiek mažesni nei mūsų šalyje. Tačiau matome, kaip latviai nuolat atvažiuoja apsipirkti į Lietuvos pasienyje esančias „Norfos“ parduotuves. Bet štai Lenkijoje visai kita situacija, – priminė D.Dundulis. – Nes Lenkijoje ir kitose ES valstybėse infliacijos procentas yra mažesnis, mat jų vyriausybės ėmėsi specialių priemonių. Priminsiu, kad Lenkijoje maisto produktams PVM šiemet buvo sumažintas nuo 5 proc. iki nulio. Vadinasi, atitinkamai tiek procentų sumažėjo ir infliacija. Jei pas mus būtų 5 proc. sumažintas PVM maisto prekėms, infliacija taip pat būtų mažesnė. Deja, mūsų šalies Vyriausybė nesiėmė jokių priemonių jai sumažinti.“
Lenkijoje šiemet mažėjo ir akcizai degalams, o ir vidutinė elektros kaina Lenkijoje kone perpus mažesnė nei Lietuvoje.
„Neatsižvelgiant į skirtingas mokestines ir ekonomines aplinkybes kitoje šalyje yra dauginami Lenkijoje pigiai apsiperkančių lietuvių vaizdai. Tačiau nėra jokios logikos, kai palyginamos tam tikros grupės pigiausios prekės Lenkijoje su analogiškos grupės, bet brangiausiomis prekėmis Lietuvoje“, – apie ne itin etiškas smulkmenas, akivaizdžias tik prekybininkams, užsiminė D.Dundulis.
